Nors vyrui nustatyta neterminuota pirmo lygio negalia ir iki šiol trejus metus jis turėjo specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, šių metų vasarą šeima susidūrė su akibrokštu. Pasikeitus tvarkai ir atlikus klausimyną vyrui nustatytas 10 proc. darbingumas, tad ir tik antro lygio slauga.
Taigi ir vietoj anksčiau gautos 270–280 eurų išmokos, dabar ji siekianti 216 eurų.
Daiva skundėsi, kad su kiekviena diena vyro būklė tik prastėja – jis pats nebesišlapina, yra išvestas kateteris per pilvą, jį reikia maitinti, girdyti, kalbėjimas visai silpnas.
„Taip išeina, jei žmogus pasako kelis žodžius, vadinasi, bendrauja su aplinka. Jei vardą prisimena, tai, suvok, jis jau profesorius. Jei pakelia ranką – gali judėti, varto akis – bendrauti su pasauliu. Nesvarbu, kad kitą diena jos „stulpu į lubas“ bus. Gal tegul daro ilgalaikį stebėjimą, kalba su slaugėmis, gydytojais, kad patikrintų tikrąją būklę.
O dabar tai – tik formalus klausimynas, kuris neleidžia adekvačiai įvertinti realios situacijos ir tik tempiama, kad būtų parašytas mažesnis balas. Taip, suprantu, kad jo intelektas aukštas, jis dirbo protinį darbą, užėmė vadovaujančias pareigas, bet kuo tai susiję su jo realia sveikatos būkle?“ – pasakojo Daiva.
Šeima ne kartą dėl to teikė ir skundą, tačiau sulaukdavo tokio paties atsakymo.
Sprendimus bergždžiai apskundė ne kartą
NDNT, paprašyta įvertinti situaciją, informavo, kad nuo 2019 m. yra įsigaliojusi nauja specialiųjų poreikių nustatymo tvarka, numatyta socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu.
„Pagal ją nustatomi du nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiai ir du nuolatinės slaugos lygiai. Pagal ankstesnę tvarką dviejų lygių nebuvo, buvo tik vienas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir vienas nuolatinės slaugos poreikis. Naujoji tvarka leidžia labiau diferencijuoti kiekvieno asmens sveikatos būklę ir savarankiškumą ir atitinkamai individualiau, tiksliau nustatyti specialiuosius poreikius“, – aiškino NDNT Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nomeda Pikelytė.
Komentuodama konkrečią situaciją dėl Arūno A. (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), specialistė paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėn. NDNT teritorinis skyrius, vadovaudamasis nustatytais kriterijais, pagal siuntime ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateiktus duomenis ir asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno (kuriuo įvertinamas asmens savarankiškumas) rezultatus nustatė specialųjį II lygio nuolatinės slaugos poreikį.
Šis sprendimas buvo apskųstas NDNT direktoriui. Dėl to tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius liepos mėnesį atliko pakartotinį vertinimą, tačiau vėlgi buvo nustatytas specialusis II lygio nuolatinės slaugos poreikis.
„Sprendimas buvo apskųstas ikiteisminei Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pastaroji 2019 m. spalio mėn. priėmė sprendimą, kad skundas yra nepagrįstas ir nėra pagrindo jo tenkinti ir keisti“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Taigi taip pat paliktas galioti specialusis II lygio nuolatinės slaugos poreikis.
Dar kartą dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT šeima kreipėsi 2019 m. gruodžio mėn. su nauju siuntimu, kuriame buvo pateikta naujausia medicininė informacija apie asmens sveikatos būklę.
Kaip informavo N. Pikelytė, to paties mėnesio 23 d. teritorinis skyrius, vadovaudamasis nustatytais kriterijais, vėl nustatė specialųjį II lygio nuolatinės slaugos poreikį.
„Norime paaiškinti, kad negalios vertinimas atliekamas vadovaujantis minėtame teisės akte nustatytais kriterijais, ne subjektyvia NDNT ar konkretaus specialisto nuomone.
NDNT sveikatos būklės nevertina, nediagnozuoja, nes tai ne jos funkcija, NDNT nėra gydymo įstaiga. Medicininę informaciją, kaip minėjome, gauname iš asmens sveikatos įstaigos – ji būna pateikta siuntime ir prie jo pridėtuose medicininiuose dokumentuose.
Minėtas asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas pildomas pokalbio su asmeniu arba jo atstovu (jei pats asmuo į klausimus atsakyti negali) metu. Po klausimynu, kad užpildytas teisingai, pasirašo tiek jį pildęs darbuotojas, tiek pats asmuo (ar jo atstovas)“, – sakė NDNT specialistė.
Kartu ji pabrėžė, kad yra sudarytos visos teisinės priemonės NDNT sprendimą, jei manoma, kad jis neteisėtas ar nepagrįstas, apskųsti.
„Šia teise mūsų kalbamu atveju Arūnas A. ir pasinaudojo: priešpaskutinis NDNT teritorinio skyriaus sprendimas buvo apskųstas NDNT direktoriui, jį išnagrinėjusio Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas – Ginčų komisijai.
Paskutinis 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimas taip pat apskųstas NDNT direktoriui. Skundo pagrindu atliksime pakartotinį asmens specialiųjų poreikių vertinimą ir priimsime sprendimą, kuris taip pat gali būti apskųstas Ginčų komisijai. Jei asmuo nesutinka ir su ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – Ginčų komisijos – sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą“, – biurokratinį mechanizmą aiškino N. Pikelytė.
Realios situacijos neįvertina
Savo ruožtu dėl nustatytos slaugos lygio nesutinkanti Daiva tikino, kad tokia jos istorija – ne vienintelė.
„Tokių istorijų – ne viena, ne trisdešimt, o tūkstančiai. Priiminėjant skundą man tik patvirtino, kad jų daugybė. Bet niekas į juos nereaguoja. Tiesiog svyra rankos, bet niekas nesikeis, kol įstatymas nebus pakoreguotas.
Taip pikta, kad dalis turinčiųjų neįgalumo, nedarbingumo grupes yra jas nusipirkę, o tiems, kuriems išties reikalinga slauga, nedarbingumas, to negauna. Visiškai nevertinama reali situacija, viską lemia kažkokios biurokratinės lentelės“, – kalbėjo Daiva.
