Į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi skaitytojos, neseniai nusipirktose kruopose aptikusios kirmėlių. Pasirodo, šio „lobio“ nuo šiol galima aptikti ne tik saldainiuose ir kirmėlės kruopose tampa didelio masto reiškiniu.
Nemaloni kruopų mėgėjų patirtis
Vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) visada labai mėgo įvairių kruopų košes, tačiau teigia, kad po paskutinių įvykių dar ilgai negalės jų valgyti.
Mergina nusipirko manų kruopų ir, tik atsidariusi plastmasinę pakuotę, išvydo besirangančias tarp kruopų baltas kirmėles.
Agnė papasakojo, kad kruopas visada susiberia į stiklinius indelius. Iškart nubėgusi tikrinti indelių su kitomis kruopomis, mergina avižiniuose dribsniuose, grikiuose ir džiūvėsėliuose aptiko musyčių lervų ir voratinklių. Vilnietė tuoj pat išmetė visas kruopas su radiniais.
„Tai tikrai šlykštu, bet stengiuosi apie tai negalvoti. „Maximoje“ pirktos kruopos net nebuvo akcijinės“, – skundžiasi Agnė.
Mergina papasakojo, kad užsienio gamintojų kruopose nė karto nerado tokių nemalonių „siurprizų“, kaip lietuviškose.
Kita skaitytoja Diana (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) papasakojo, kaip pagamino mylimajam romantišką vakarienę, garnyrui išvirdama ryžių košę su baltomis lervomis, kurios buvo įsimaišiusios tarp ryžių ir beriant į puodą liko nepastebėtos. „Dažnai susiduriu su nekokybiškomis kruopomis, tačiau kirmėlės – to jau per daug!“, – piktinosi Diana.
Skundų daugėja. Kas kaltas?
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) per pastaruosius mėnesius iš tiesų sulaukė nemažai vartotojų skundų dėl kenkėjų maisto produktuose (53 skundai).
„Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl malybos produkcijos užterštumo aruodiniais kenkėjais ir nebūdingo pašalinio kvapo“, – pasakoja VMVT Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Elena Nalivaikienė.
Dėl šių atvejų teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai 2010 m. spalio mėn. atliko tikslinius patikrinimus prekybos įmonėse.
Parduotuvių tinklo „Rimi“ atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė pabrėžė, kad jų prekybos tinklo kokybės linija skundų dėl kruopose randamų kirmėlių nėra užfiksavusi.
Valdas Lopeta, parduotuvių tinklo „IKI“ komunikacijos skyriaus vadovas, teigia, kad pas juos buvo užfiksuotas vienas atvejis, kai vartotojas kreipėsi dėl kruopose rastų kenkėjų. „Kirmėlės ir lervos kruopose atsiranda dėl netinkamo gamybos proceso tiekėjų įmonėse, kadangi produktai, kuriuos gauname iš tiekėjų, jau yra pilnai supakuoti ir neturi jokio sąlyčio su aplinka“, – tikrąjį kaltininką nurodo V. Lopeta.
„Nors daugelyje tikrintų prekybos įmonių pažeidimų nenustatyta, šiuo metu inspektoriai tęsia patikrinimus maisto produktų fasuotojų, perdirbėjų gamybinėse ir sandėliavimo patalpose“, – paaiškina E. Nalivaikienė.
J. Bagdonaitė patikino, kad šiuo metu stengiamasi papildomai tikrinti kruopų pakuotes, kurios gaunamos prekybai.
„Maxima Lt“ spaudos atstovės Renatos Saulytės teigimu, patikrinti visų prekių neįmanoma. „Mes imame tam tikra prekių kiekį ir tikriname. Dabar dar ir įpareigojame darbuotojus tikrinti jau ant lentynų patekusias prekes, nes dažnai „kirmėlyčių“ atsiranda po patikrinimo. Tačiau užtikrinti visišką prevenciją neįmanoma, nes reikia kontroliuoti gamybos procesą nuo pat pradžių“, – pasakoja pašnekovė.
Parduotuvių-pažeidėjų ir gamintojų-pažeidėjų visgi yra
R. Saulytė pripažino, kad kenkėjų kruopose problema šiemet aktuali kaip niekada – per pastaruosius du mėnesius vien jų parduotuvių tinklas gavo 18 skundų dėl aptiktų kruopose kirmėlių.
Beveik visi stambiausi kruopų tiekėjai patenka į „juodąjį sąrašą“: kenkėjų buvo rasta ir bendrovės „Fasma“ produkcijoje, ir „Galintos“, ir „Skanėjos“ kruopose.
VMVT atstovės pateikė keletą pažeidimų pavyzdžių.
Šiauliuose parduotuvėje „Kubas“ skraidė musės, prie miltų pastebėtos aruodinės kandys, džiovintų vaisių ir riešutų lentynos buvo nevalytos, užkrėstos aruodiniais kenkėjais, tačiau valymo ir dezinfekavimo darbų kontrolės žurnale UAB „Dezinfektorių brigada“ atstovų buvo įrašyta „kenkėjų nepastebėta“.
UAB „Norfos mažmena“ parduotuvėje buvo netvarkingai įrašomi duomenys apie valymą ir dezinfekavimą. Tačiau „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis naujienų portalą „Balsas.lt“ patikino, kad pas juos jokių atvejų su kirmėlėmis nėra užfiksuota.
Taip pat pačių gamintojų sandėliuose, kur laikoma pardavimui paruošta produkcija, buvo aptikta kirmėlių. Pavyzdžiui, UAB „Ustukių malūnas“, įsikūrusioje Pasvalyje, buvo nustatytas užkrėtimas aruodiniais kenkėjais ekologiškų manų kruopų, ekologiškų kviečių, o ekologiški ryžių dribsniai buvo užteršti pelėsiu ochratoksinu A. „Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paruoštos pardavimui produkcijos sandėlis neatitinka higienos reikalavimų, pastatas nesandarus. Iš sandėlio paimtose šiukšlėse rasta gyvų grūdinių kenkėjų (vabalų, erkių)“, – papasakojo E. Nalivaikienė.
Kodėl atsiranda kirmėlių?
Pagal VMVT pateiktą informaciją, į sandėlius kenkėjai dažniausiai patenka pasyviai, kartu su grūdais ir kitais produktais arba su tuščiais maišais, be to, juos gali pernešti kiti gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, graužikai, taip pat ir žmonės ant savo drabužių bei avalynės. Yra ir tokių kenkėjų, kurie į sandėlius patenka patys, pavyzdžiui, žiurkės, pelės, didysis milčius ir kt. „Užkrėtimo produkcijos priežastis - nepakankamai atliekama dezinfekcija, deratizacija sandėlių, kuriuose laikoma žaliavinė produkcija“, – tvirtina E. Nalivaikienė.
Kirmėlių atsiradimui įtakos turi netinkamos laikymo sąlygos (drėgmė, temperatūra, vėdinimas), taip pat laiku neatliktas aruodinių kenkėjų naikinimas ir netinkamos prevencinės priemonės aruodinių kenkėjų atsiradimui.
„Nusipirktas kruopas reikėtų laikyti sausoje vietoje namuose, jų nesudrėkinti, nes daugelis namų ūkių susiduria su šia problema, kuri kyla dėl netinkamų laikymo sąlygų. Prekybos tinkluose tokios kruopos laikomos sausai, tam pritaikytomis sąlygomis“, – tikina „Rimi“ atstovė.
„Maxima Lt“ atstovė taip pat išreiškė nuomonę, kad netinkamai kruopas laikyti gali ir patys pirkėjai. „Kartais žmogus nusiperka kruopų, palaiko jas kiek laiko ir tuomet aptinka tų kirmėlių. Juk namuose pas daugelį skraido nemažai musyčių, jos gali tiesiog įskristi ir palikti kruopose kiaušinėlių“, – paaiškina R. Saulytė.
Pašnekovės teigimu, kiekvieną rudenį atsiranda skundų dėl kenkėjų, rastų kruopose, tačiau šiemet, dėl karštos vasaros, tai tapo masine problema.
Kaip apsaugoti vartotoją nuo netinkamų prekių įsigijimo?
Dėl šiuo metu padidėjusios problemos VMVT numatė papildomų priemonių planą dėl kenkėjų kontrolės stiprinimo. Juo numatoma:
- dažniau tikrinti prekybos ir gamybos įmones dėl aruodinių kenkėjų vykdomos priežiūros;
- kontrolės metu atlikti praktinį įvertinimą atliekamos dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos, patalpų valymo;
- nuolat stebėti maisto produktų užkrėtimą aruodiniai kenkėjais ir atlikti stebėjimo analizę ir teikti įmonėms pasiūlymus dėl kenkėjų kontrolės gerinimo;
- griežtinti baudas prekybos ir gamybos įmonių atsakingiems asmenims už į rinką pateiktą kenkėjais užkrėstą produkciją;
- įmonės, kurių produkcijoje kenkėjai aptikti daugiau kaip vieną kartą per metus, bus įtrauktos į „Nesąžiningų maisto tvarkymo įmonių sąrašą“. Tokiu atveju, šios įmonės bus kontroliuojamos daugiau.
Anot „IKI“ atstovo Valdo Lopetos, nekokybiškų kruopų problema parduotuvėse yra sprendžiama sugriežtinant tiekėjų atranką ir nuolat kontroliuojant produkcijos kokybę.
Kas turi atlyginti žalą pirkėjui?
Kai parduotuvė gauna skundą, prasideda visas tyrimo procesas, aiškinamasi, kur ir kada pirkta. Iš tikrųjų labai svarbi greita pirkėjo reakcija, kad galima būtų atsekti problemos šaltinį. Jei žmogus ateina po mėnesio, praktiškai neįmanoma išsiaiškinti, kas sukėlė kenkėjų atsiradimą ir jau būna per vėlu išimti būtent tą „netinkamą“ kruopų partiją iš pardavimo.
„Kadangi parduotuvė yra galutinė prekės stotelė, būtent toje vietoje, kurioje pirkote nekokybišką prekę, ir galima išsireikalauti, kad būtų grąžinti pinigai arba prekė pakeista į kokybišką. Tačiau turi būti praėjęs „sveikas“ laiko tarpas ir pirkėjas privalo parodyti pirkimo čekį“, – teigia R. Saulytė.
Susiję straipsniai:
