Vargu ar rastume Lietuvos vairuotoją, kuris neburnotų ant didelių degalų kainų. Uždirbant kad ir vidutinę lietuvišką algą važinėjimas automobiliu suėda nemenką šeimos biudžeto dalį. Juo labiau kad lietuviai nors ir dejuoja, vis viena renkasi didesnius automobilius. Tačiau išradingumo bandant sutaupyti išlaidų degalams lietuviams nestinga. Ypač kai važinėjama dyzeliniais automobiliais.
Paprasčiausias būdas – kontrabandinis dyzelinas
Jei tikėtume apklausų duomenimis, tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose šalies degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus, vilkikų vairuotojų parduodamus degalus ar naudoja ūkininkams skirtus degalus.
Dyzelinių automobilių savininkai daug daugiau laiko praleidžia kelyje ir nuvažiuoja daugiau kilometrų, todėl pirkdami pigesnius degalus sutaupo reikšmingesnę sumą nei vairuojantieji benzininius automobilius. Be to, nelegalaus dyzelino pasiūla kur kas didesnė nei benzino ar kitų degalų.
Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeliną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užtenka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dyzelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. Vadinasi, kasdien važinėjant ir perkant tokius degalus galima sutaupyti vidutinį mėnesio atlyginimą ar dar daugiau.
Krosnių kuras – pavojus daugumai variklių
Važinėjant kontrabandiniu dyzelinu yra šiokia tokia rizika pakenkti varikliui. Ir nebūtinai dėl degalų kokybės. Didžiausias pavojus slypi nešvarioje taroje, kur gali būti įvairių nuosėdų ar vandens. Tačiau tikras peilis motorams yra krosnių kuras.
„Aš šį pavasarį jau tvarkiau du automobilius, kurių šeimininkai bandė taupyti važinėdami krosnių kuru. Ir čia yra labai įdomi detalė. Vienas vyrukas krosninį kurą į savo automobilio baką pylė sąmoningai, o kitas tikino, kad pirkdavo tik baltarusišką dyzeliną. Taigi vertėtų būti budriems, nes šioje pogrindinėje rinkoje pastebima tendencija, kad kai kurie vertelgos iš Baltarusijos gabena paprasčiausią krosnių kurą, o Lietuvoje jį parduoda kaip baltarusišką dyzeliną. Jis visiškai netinkamas šiuolaikiniams ar net dešimties metų senumo dyzeliniams automobiliams. Visų pirma, krosnims skirtas kuras yra gerokai sausesnis, tad labai greitai pribaigia brangų degalų siurblį. Be to, jame nėra dyzeline naudojamų priedų, tad jis gana agresyviai veikia visas variklio maitinimo sistemos detales. Taigi, tikrai nekoks verslas važinėti deginant variklyje krosnių kurą. Nebent labai norite duoti užsidirbti man ir mano kolegoms“, – patirtimi dalijosi automobilių remonto dirbtuvių šeimininkas Žydrūnas Janušauskas.
Specialistas pastebi, kad automobilininkai pernelyg lengvabūdiškai eksperimentuoja su savo mašinų varikliais. Pasak jo, šiuolaikinių dyzelinių variklių maitinimo sistemos yra itin tikslios ir labai jautriai reaguoja į degalų kokybės pokyčius. Meistras teigia, kad eksperimentuoti su degalais galima važinėjant nebent su labai archajiškais dyzeliniais automobiliais.
Kasdien važinėti galima ir pilant į baką aliejų
Studentas Aurimas iš Kauno jau antrą vasarą važinės vietoj dyzelino naudodamas... aliejų. Jis važinėja senu, dar E34 gamykliniu kodu žymėtu „BMW 525td“. Vyrukas teigia, kad variklis aliejų valgo be priekaištų, automobilio techniniai duomenys praktiškai nepasikeitė.
„Mano automobilyje esantis variklis nėra šiuolaikiškas. Daug kas juos keiksnoja, sako, kad silpni jų siurbliai. Be to, važinėjant mieste degalų sąnaudos irgi nemenkos – ne mažiau kaip 10 litrų dyzelino. Idėja pakeisti dyzeliną aliejumi kilo netikėtai. Mano draugės tėvai turi nedidelę kepyklą, pas juos būna daug panaudoto aliejaus. Pamaniau, kad geriausias būdas jį utilizuoti – panaudoti kaip degalus automobiliui. Iš pradžių bandžiau važinėti nieko neperdirbęs. Tačiau vėsesnėmis dienomis variklis trūkčiodavo, nes šaltas aliejus būna gerokai tirštesnis, nei dyzelinas. Sprendimą rasti padėjo visagalis „Google“. Kad aliejus galėtų gerai sudegti, į variklį jis turi patekti šiltas, skystas. Taigi yra tokios uždegimo relės, kurios pašildo į variklį tekantį aliejų. Pašildytas aliejus gerai sudega, todėl automobilis netrūkčioja ir važiuoja lygiai taip pat, kaip ir su dyzeliniais degalais. Visa racionalizacija man kainavo apie šimtą litų ir dėžę alaus, kuria gaivinomės su draugais krapštydamiesi garaže. Na, o dabar aš važiuoju už dyka”, – apie savo racionalizacijas pasakojo dailę studijuojantis Aurimas.
