Prienų „Skycop“ ekipai pastarąjį sezoną kartu su broliu Kšyštofu atstovavęs rinktinės veteranas portalui tv3.lt papasakojo, kaip, jo manymu, Pasaulio čempionate funkcionuos Jono Valančiūno ir Domanto Sabonio duetas, ir kokia galėtų būti šios rinktinės stiprybė.
Darjušai, ar nepablogėjo rinktinės žaidimas, kai nežaidžiate Jūs su broliu?
Pagerėjo, sakyčiau. Čia yra paruošiamasis etapas, tai nėra, ko norėti. Matosi, kad dar trūksta susižaidimo, yra klaidų lygioje vietoje ir derinių išpildyme yra žaidėjų, kurie matosi sekunde vėliau prisimena, ką daryti, kur reikia bėgti. Bet tai yra natūralu. Šiaip vaizdas tikrai neblogas, aš manyčiau, kad labai pajėgi rinktinė ir linkime ko geriausio.
Kaip žiūrisi Jono Valančiuno ir Domanto Sabonio tandemas kartu aikštelėje?
Nu gražu, gražu kol kas, bet žinote, jie negali pastoviai tokiu tandemu žaisti, kadangi ir priešininkai juos išanalizuoja, pasiruošia ir randa kažkur silpnų vietų ir tame dvejete.
Tai manau, be abejo, dešimt, penkiolika minučių kartu aikštelėje jie gali duoti labai puikų rezultatą, didelę naudą.
Ar įžvelgiate Serbijos rinktinėje silpnų vietų?
Aš ne specialistas, labai nežiūriu tų silpnųjų vietų, neieškau, bet jeigu analizuoti, žiūrėti, tada galima rasti ir pasinaudoti tuo. Bet čia iš vienų rungtynių nesprendžiama, reikia analizuoti iš daug varžybų ir tada spręsti.
Lietuvos rinktinėje jaučiama kartų kaita. Kaip vertinate jaunųjų rinktinės žaidėjų, tokių kaip Roko Giedraičio ar Mariaus Grigonio žaidimą?
Palieka puikų įspūdi, matosi įsilieja - jie ne tik aištelėje pritampa, bet ir kolektyve, kas yra svarbu. Taip pat ir Gebenas, aš manau, visai neblogai pritapo. Tai aš manau, kad į rinktinę tikrai ateina tie žmonės, kurie yra to verti, kurie jau ne vieneri metai žiūrimi ir stebimi. Jeigu jie čia yra dvyliktuke, keturioliktuke, tai jie verti, kiekvienas iš žaidėjų.
Ar nepasigendate rinktinėje tikrų snaiperių, kokie būdavo Macijauskas, Štombergas ar jūs su broliu?
Aišku, visada norisi, kad būtų kuo pajėgiausi snaiperiai, kuo pajėgiausi vidurio puolėjai, kuo pajėgiausi sunkieji krašto puolėjai, bet mes turime išnaudoti mūsų stipriausias savybes. Aišku, norėtusi visko, ko geriausio, bet reikia žaisti komandiškai ir išnaudoti mūsų stipriausias puses.
Koks būtų palinkėjimas nuo brolių rinktinei prieš Pasaulio krepšinio čempionatą?
Nesvarbu, kaip bus, bet žinau, kad lietuviai visada atiduos visas jėgas, šimtu procentu kovos, o rezultatai nuo daug ko priklausys. Svarbiausia, kad mes tikime, mylime ir taip toliau.
Svarbiausia, kad vyrai sužaistų be traumų.
Visą interviu žiūrėkite:
