Patyrusių ir ne vienus metus išdirbusių 40–50 metų darbuotojų vietas užima jaunesni ir guvesni, o pastarieji likę be darbo pasmerkti ilgoms ir dažnai nesėkmingoms jo paieškoms.
Darbo skelbimus vartantys ir gyvenimo aprašymus tobulinantys 40-mečiai ir vyresni šiandien sutinka dirbti už minimalų atlygį, dažnai ne pagal specialybę vien todėl, kad turėtų darbą.
Tokio nuolaidumo priežastis paprasta: šiandien Lietuvoje niekas neskuba įdarbinti ir mokėti tinkamo atlygio vyresniam darbuotojui, nesvarbu, kad jis turi daug patirties ir žinių. Daug mieliau darbinami jaunesni, „guvesni, greičiau prisitaikantys prie naujovių“, nesvarbu, kad turi mažiau ar visai neturi patirties.
Yra ir kita medalio pusė. Įdarbinti neskubama ir tų, kurie ieško nekvalifikuoto darbo. Priežastis paprasta – dirbti fizinį darbą jaunesniems kur kas lengviau.
„Įmonė, kurioje dirbu, prieš metus ieškojo buhalterės. Per porą savaičių gavome kelis šimtus gyvenimo aprašymų, kurių dauguma atitiko visus reikalavimus“, – pasakojo 26 metų Raminta. Anot jos, dauguma kandidačių buvo maždaug 40–50 metų.
„Daugelis kandidačių į laisvą darbo vietą turėjo didžiulę patirtį, kai kurios buhalterės net buvo įkūrusios buhalterinės apskaitos įmones, tačiau dirbti priėmė 30-ies neturinčią darbuotoją“, – sakė mergina. Ji atskleidė, kad skaitant gyvenimo aprašymus ne kartą buvo ištarta frazė „per sena“. „Suprantu, kad renkasi darbdavys, bet labai liūdna, kai vyresniems, turintiems didelę patirtį, įsidarbinti nebelieka galimybės“, – apgailestavo Raminta.
Patirties nereikia
45-erių Jovita jau ilgą laiką nedirba. Sovietų laikais baigusi prekybos mokslus moteris daugybę metų dirbo parduotuvėje. Galop išėjo dekretinių atostogų, o vėliau nusprendė ūkininkauti. „Tuomet buvo daug darbo ūkyje, nebuvo laiko galvoti apie grįžimą į parduotuvę“, – prisiminė ji.
Tačiau šeimai nusprendus ūkio atsisakyti, moteris liko be darbo. „Išsiunčiau daugybę gyvenimo aprašymų į įvairius prekybos tinklus, tačiau iš niekur, kur reikėjo darbuotojų, teigiamo atsakymo negavau“, – pasakojo Jovita. Anot jos, taip yra todėl, kad prekybos patirties šiais laikais niekam nereikia. „Prie kasos parduotuvėje gali dirbti bet kas, kam rūpi, kad ilgus metus aš dirbau parduotuvės vedėja?“ – retoriškai klausė moteris.
Slepia amžių
Dar viena „Ekonomika.lt“ pašnekovė pasakojo, kad norėdama rasti darbą turėjo „tapti“ jaunesnė. „Kartą, kai pamažu pradėjo atleisti vieną po kito tuometinius mano darbovietės žmones, man pasakė, kad atleidžia, nes reikia naujų žmonių. „Nauji žmonės – naujos idėjos“, – taip tada man pasakė“, – prisiminė Gabrielė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma).
Tuomet moteris artėjo prie keturiasdešimtmečio. Darbo paieškas ji prisimena tarsi košmarą. „Pati suprantu, kad žiūrėdami į mano gyvenimo aprašyme įrašytą gimimo datą darbdaviai nejautė didelio noro įdarbinti ketvirtą dešimtį bebaigiančią moterį“, – sakė ji.
Po bevaisių darbo paieškų išvaizdi moteris nusprendė pameluoti ir gyvenimo aprašyme tapti jaunesnė.
„Pasijauninau“ penkeriais metais. Kodėl? Nes buvo aišku, kad kitaip darbo nerasiu, visi nori jaunesnių. Daugelis ieškančiųjų darbo taip daro“, – teigė ji.
Kadangi Gabrielė atrodo kur kas jaunesnė nei 40 metų, būsimi darbdaviai nesunkiai patikėjo moters amžiumi. „Kiek man metų iš tiesų, gali paaiškėti tik tada, kai jau bus tvarkomi įdarbinimo dokumentai. Tada dažniausiai niekas nekreipia dėmesio“, – aiškino moteris.
Ruošiasi emigruoti
„Negaliu sakyti, kad dabar yra labai blogai, nes prisimenu, kaip buvo anksčiau, prieš 10–15 metų“, – sakė Gabrielė. Pasak moters, kai Lietuvoje ėmė atsirasti įvairių drabužių, avalynės parduotuvių, kūrėsi prekybos tinklai, tada darbuotojų atrankos primindavo modelių atrankas. „Jeigu nebuvai idealios figūros, kojos buvo ne „nuo pažastų“, galėjai būti tikra, kad darbo negausi, – ironizavo moteris. – Buvo žiūrima ne į tai, kaip dirbama, o kaip atrodoma.“
Gabrielė neslėpė daug dėmesio skirianti savo išvaizdai, nes ne kartą teko susidurti su darbdavių noru samdyti ne tiek profesionalius, kiek gerai atrodančius darbuotojus. „Tačiau nesu tikra, kaip bus toliau. Kol kas, kol turiu darbą, ne taip baisu, o kas bus, jeigu prarasiu?“ – svarstė moteris. Anot jos, itin sunku susirasti darbą, kai perkopi 45-erius.
Kai kurios Gabrielės bičiulės taip ir nerado darbo Lietuvoje, todėl emigravo į užsienį. Ten jos sėkmingai įsidarbino paslaugų sferoje. Pasak Gabrielės, jų gaunamo atlyginimo pakanka ir pragyventi, ir likusius Lietuvoje artimuosius paremti. „Ir aš galvoju apie užsienį. Ten vyresni darbuotojai vertinami ir darbą susirasti būnant 40–50 metų kur kas lengviau“, – tvirtino pašnekovė.
Svarbu kvalifikacija
UAB „Traidenis“ vadovas Sigitas Leonavičius, išgirdęs, kad Lietuvoje nevertinami vyresni darbuotojai, purtė galvą. Jis prisipažino pats priklausantis vyresniųjų kategorijai, todėl apibūdinimas jam visiškai nepatinka.
„Yra kaip tik atvirkščiai. Žinodami dabartinės emigracijos mastus ir emigruojančiųjų amžių, skeptiškai žiūrime į jaunus, iki 30 metų, darbuotojus“, – tvirtino S. Leonavičius. Anot jo, dažniausiai jaunesni žmonės nėra stabiliai įsitvirtinę, jų gyvenimo aplinkybės gali ne kartą keistis, todėl darbdavys, vieną dieną priėmęs jauną specialistą, po savaitės gali sužinoti, kad šis išvažiuoja iš šalies.
„O juk darbuotojai nuo 40 iki 60 metų yra brandūs, patyrę. Jeigu mes kalbame apie inžinerinį, techninį išsilavinimą turinčius darbuotojus, jie apskritai puikūs“, – tvirtino bendrovės „Traidenis“ direktorius. Anot jo, nieko keisto, kad vyresni darbuotojai nevertinami, kai kalbama apie nekvalifikuotą, fizinį darbą – jaunesni čia vertingesni. Būtent tokių nekvalifikuoto darbo vietų nemažai laisvų. Tačiau vyresnis kvalifikuotas darbuotojas, pasak S. Leonavičiaus, branginamas kiekvienoje įmonėje. „Pas mus įmonėje dirba gal keturi pensininkai ir mes net į pensiją jų nenorime išleisti – jie labai reikalingi“, – tikina „Traidenio“ vadovas.
Padaugėjo triskart
Lietuvos darbo biržos (LDB) specialistai vyresniais darbuotojais vadina tuos, kurie perkopė penkiasdešimtmetį. Taip nurodoma ir įstatyme. Prasidėjus sunkmečiui tokių vyresnių bedarbių buvo registruota 22 tūkst., tačiau sunkmečiu jų skaičius išaugo triskart – iki 67 tūkst.
„Nėra pagrindo teigti, kad vyresnių darbuotojų baidomasi. Dalis darbdavių pirmenybę teikia vyresniems darbuotojams, turintiems ir darbinės, ir gyvenimiškos patirties“, – tikino LDB Darbo išteklių skyriaus vedėja Daiva Lingienė. Vis dėlto įdarbinimo rodikliai nedžiugina: tik kas penktas įdarbintas pirmąjį 2011 metų pusmetį buvo 50 metų ir vyresnis.
Stinga įgūdžių
Anot LDB specialistų, darbdaviai neretai vengia vyresnių darbuotojų dėl to, kad šiems stinga kvalifikacijos, neretai ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių. Vis dėlto net neturėdami reikiamos kvalifikacijos vyresni bedarbiai neskuba prašyti LDB specialistų galimybės dalyvauti perkvalifikavimo programose. Tik apie 15 proc. profesinio mokymo programų dalyvių yra vyresni bedarbiai.
Pasak LDB Užimtumo rėmimo skyriaus vedėjos Vilijos Sanajavienės, 50-mečiai ir vyresni labiausiai nori dirbti paslaugų sferoje, todėl renkasi buhalterinės apskaitos specialistų, vairuotojų (C, CE, D kategorijų), verslo vadybininkų, picų ruošėjų profesijas.
FAKTAI: vyresni darbuotojai
2011 metais LDB registruota 67,3 tūkst. vyresnių darbuotojų (50 metų ir vyresnių), kurie sudaro 29,6 proc. visų nedirbančiųjų.
Pirmąjį 2011 metų pusmetį įdarbinta 19,3 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų, jie sudarė 17,6 proc. visų įdarbintų asmenų.
2008 metų liepą LDB registruota 22,5 tūkst. 50 metų ir vyresnių bedarbių, iki 2011 metų liepos jų padaugėjo triskart.
2011 metais apie 15 proc. profesinio mokymo programų dalyvių buvo vyresni bedarbiai.
