Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra šiemet numatoma apie 1,5 laipsnio šiltesnė už normą, kuri siekia -3,2 laipsnio.
„Numatoma, kad šis sausio mėnuo bus šiltesnis už tą įprastinį, net iki kažkur 1,5 – 2 laipsnių”, – sakė klimatologas Donatas Valiukas.
Žinoma, visos mėnesio dienos nebus identiškos, viena gali būti vėsesnė – kita šiltesnė.
„Tai yra bendra mėnesio tendencija, be tų atskirų svyravimų, kurių gali būti. Tai yra, viena diena gali būti šiltesnė – kita vėsesnė. Kol kas šalčio apsilankymų nematyti, tad jos, ko gero, labiau tikėtinos antroje mėnesio pusėje”, – pridūrė klimatologas.
Vasaris bus panašus į sausį
Sausis kartu su vasariu yra šalčiausi žiemos mėnesiai. Abiejų mėnesių vidutinė temperatūra yra -3,2 laipsniai. Tad tiek sausio, tiek vasario temperatūros normos yra vienodos. Jeigu žiūrėtume į vakarinę Lietuvos dalį, tai dažnai būna, kad vasaris netgi šaltesnis būna už sausį.
„Bendrai paėmus tai yra šalti mėnesiai su galimais šalčio išsiveržimais, žinoma, visą mėnesį jie neišsilaiko. Bet kol kas tiek sausį, tiek vasarį prognozuojamas iki trijų laipsnių nuokrypis nuo normos, tai reiškia, kad temperatūra gali būto šiltesnė ir artima nuliui”, – kalbėjo klimatologas.
Viskas dėl klimato kaitos
Pasaulis kalba apie klimato kaitą, kurią sukelia žmogaus veikla, kalba apie ledynus, kurie nenumaldomai tirpsta, apie šiltnamio efektą Lietuvą tai taip pat veikia, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys.
„Reiktų atkreipti dėmesį į klimato kaitą ir kaip viskas keičiasi. Bendra žiemos tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja. Ankščiau, prieš dešimt – penkiolika metų, sniegas išsilaikydavo kažkur nuo rudens iki pavasario pradžios. O dabar savaitę – dvi pabūna sniegas ir vėl nutirpsta“, – minėjo VU klimatologijos katedros specialiste Lauryna Šidlauskaitė.
Žiemos dažnai nukrypsta nuo optimalios temperatūros
„Labiausiai, bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos“, – minėjo VU klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
Ateityje daugės ekstremalių oro reiškinių, orai bus mažiau nuspėjami.
„Pastaruoju metu ekstremalumas išaugo. Įsivaizduokite, jeigu vyrauja šiltos žiemos, kaip dabar buvusi šiltesnių žiemų serija, ir staiga viena šalta ištinka. Aišku, žmonės tam būna nepasiruošę, nei technika, nei finansai tam neparuošti, suplanuoti darbai kažkokie. Aišku žmogui tai sukelia stresą, nuostolius”, – kalba G. Stankūnavičius.
Besikeičiantys orai žiemos sezonu jau tapo norma.
Vieną savaitę gali būti labai šalta, kitą savaitę bus šilčiau, tai Lietuvoje yra įprasta”, – sakė klimatologas Donatas Valiukas.
Paskutinis šaltas vasaris – 2012 metais
„Pagal daugiametę normą, vasaris Lietuvoje yra lygiai toks pats šaltas, kaip ir sausis. Jo vidutinė temperatūra yra 3,2 laipsniai šalčio. Bet pernai metų vasaris buvo šiltesnis. Paskutinių kelių metų vasariai buvo pakankamai šilti. Tiek 2016, tiek 2015 vasariai buvo šiltesni trimis laipsniais, nei yra įprasta. O paskutinis toks šaltas vasaris buvo 2012 metais, kuomet vidutinė temperatūra buvo net -8,9 laipsniai“, – kalbėjo D. Valiukas
Pastebima tendencija, kad pavasariai Lietuvoje ilgėja, o žiemos trumpėja. To priežastys susijusios su klimato kaita.
Žiema labiausiai nukenčia
„Pagal daugiametę normą, vasaris Lietuvoje yra lygiai toks pats šaltas, kaip ir sausis. Jo vidutinė temperatūra yra 3,2 laipsniai šalčio. Bet šis vasaris prognozuojamas šiltesnis“, – kalbėjo Donatas Valiukas.
Žiemomis temperatūra gali nukristi ir iki labai žemos temperatūros. Deja temperatūra mūsų žiemomis yra labai permaininga, vos akimirksniu ji gali persimainyti.
„Temperatūra kyla ir Lietuvoje, o žiemos laikotarpis yra būtent tas, kai temperatūra kyla labiausiai. Todėl išryškėja tiesioginis ryšys, jog mažėjant neigiamos temperatūros dienų skaičiui, mažėja dienų su sniego danga skaičius.Vieną savaitę gali būti labai šalta savaitė kitą šiltesnė, kas Lietuvoje yra įprasta.“, – minėjo D. Valiukas.
