Garsiajame šešioliktajame aukšte su vienu turtingiausių Lietuvos verslininkų koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi susitikome pasikalbėti apie verslą, valstybę, jos galią, kuo gyvena lietuviai ir jis pats.
Nuo pokalbio pradžios verslininkas neslėpė kritiško požiūrio į valdžios sprendimus, bet teigė nestokojąs optimizmo. Jis įsitikinęs, kad iš tiesų Lietuvoje anksčiau buvo kur kas blogiau – dabar gyvename gerai.
Paaugliška neurozė
Didžiausią smūgį Lietuva, anot D. Mockaus, gavo prieš penketą metų, kai vyko spartus augimas ir sukėlė „paauglišką neurozę“.
„Statybininkų alga siekė 10 tūkst. litų, kai kurie manė, kad ir anūkams jau uždirbo, – sakė D. Mockus. – Tačiau po apsvaigimo atėjo stiprus smūgis, kai kam viską teko pradėti nuo pirmos klasės. Žmonės dirba tuos pačius darbus, o daugiau gauti pinigų nebegali. Negali normaliai jaustis, nes visi jau vijomės pabrangusią Europą ir tikėjome, kad tuoj pasivysime, bet pamatėme, kad mūsų rinka per maža.“
Gyvename gerai
Verslininkas ragina prisiminti, kad Lietuvoje yra buvę dar ne tokių sunkių laikotarpių. Jis pataria apvažiuoti Vilnių, Kauną ir pažiūrėti, kiek daug naujų namų, kaip pasikeitė automobiliai.
„Per Lietuvą ėjo daug okupacinių armijų ir lietuviai įprato gyventi slėpdami paskutinę kiaulę, – sako D. Mockus. – Toks jau tų lietuvių būdas, kad mėgsta pabumbėti. Kai nuvykstu į Rytų ar Vakarų šalis, matau, kad Lietuvoje gyvename gerai. Aišku, jei lygiuosimės su Vokietija ar Šveicarija, visada rasime, kam pavydėti. Reikėtų žiūrėti, kaip pagerinti situaciją, o ne pykti. Valstybė yra piliečių visuma, kiek jai sugebame duoti gero, tiek ir turime.“
D. Mockus siūlo neapsiriboti dabartine Lietuvos būkle ir į įvykius žvelgti plačiau.
„Lietuviai turi gilias emigracijos šaknis, dar nuo 19 a. pradžios, kai spaudė caras, – tvirtina D. Mockus. – Dabartinis gyvenimo etapas žmonėms leidžia rinktis, kur gyventi ir už padarytą darbą gauti daugiau. Todėl jie nenori laukti ir kentėti. Ekonominiu požiūriu jie elgiasi racionaliai.“
Pinigai tikslo nepasiekė
Anot garsaus verslininko, apie valdžią daug parodo gebėjimas kurti darbo vietas.
„Lietuvoje dar nėra buvę, kad kas nors jai dovanotų pinigų. Europos Sąjunga davė pinigų, kad kiltume iš krizės duobės, kad skatintume šalies progresą“, – sako D. Mockus.
Tačiau pinigai tikslinių grupių nepasiekė ir, kaip teigia verslininkas, metams ar net daugiau buvo įšaldyti.
„Žinoma, kritikuoti – visada lengviausia. Bet jei programa neveikia? Ir kas, jei nei aš, nei jūs nesulauksime jos rezultatų?“ – pašnekovas prisimena plačiai nuskambėjusius veiksmų planus ir strategijas.
Renovacija nepavyko
Jei daugiabučių renovacijos programa būtų ne tik gerai suplanuota, bet ir tinkamai įgyvendinta, šalyje būtų ir darbo vietų atsiradę, ir geresnių rezultatų pasiekta.
„Galėjome išnaudoti vietos statybos potencialą, – sako D. Mockus. – Kai valstybėje statybos mastai krinta 4 kartus, ES pinigai jau skirti, o Vyriausybė kalba apie 2030 metus, man tai sunkiai suvokiama. Manau, tada iš dabartinės valdžios prie šturvalo jau nieko nebus. Žinoma, kitas klausimas, ar verta renovuoti chruščiovinius namus.“
Pagyros – ankstyvos
Anot verslininko, kurti naujas strategijas, tokias kaip „Globali Lietuva“, „Drąsi Lietuva“ ir daugelį kitų, atlikti reikiamas galimybių studijas valdžia gali greitai. Tačiau realių veiksmų greičiausiai sulaukti bus sunku.
„Valstybės valdyme turėtume aiškiai jausti šeimininko ranką, nuoseklumą, – teigia D. Mockus. – Bet viskas atsiremia į kompetencijas ir gebėjimus. Jei valdžia ko nors nesugeba, kalti tampa opozicija ir žurnalistai – opozicija nuolat trukdo, o žurnalistai viską pateikia tik juodai.“
Tačiau pašnekovas sutinka, kad tapti aukštųjų technologijų šalimi galėtų būti bet kurios valstybės siekis.
„Bet kuri šalis norėtų tapti aukštos pridėtinės vertės prekes ir paslaugas gaminančia valstybe, o ne būti kiaulių inkubatoriumi prie Baltijos jūros, – ironizuoja pašnekovas. – Galime paskaičiuoti, kiek turime kiaulių inkubatorių ir kiek verslo, apie kuriuos kalbėjo dar Dainius Kreivys. Bet už tai girdime, kad suvaldyta ekonominė krizė, 20 ES šalių nesuvaldė, o mums pavyko.“
Partijomis nepasitiki
Verslininkas įsitikinęs, kad Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kai dirbant galima padaryti labai daug. „Privati iniciatyva yra ekonomikos variklis, – įsitikinęs D. Mockus. – Dabar aš nejaučiu pasitikėjimo ir tikėjimo partijomis. Tai, kad viską galima daryti tik per visuomenines ir valdžios institucijas, man primena sovietmečio retoriką. Lietuva yra daug pasiekusi vien dėl privataus verslo iniciatyvos. Iniciatyva yra pagrindinis rinkos variklis.“
Verslininkas sako nesiryžtantis prognozuoti ateities, tačiau, anot jo, viešojo administravimo sektorius yra gana opi Lietuvos problema. „Man viešasis sektorius – graudžioji tema, – sako D. Mockus. – Pasikeitus valdžiai naujoji ilgai kalba, kokia bloga buvo praėjusioji, paskui prasideda kūrimo laikotarpis, bet netrukus ir kadencijos laikas baigiasi. Planuojami septynmyliai žingsniai, bet būtų gerai, kad deklaracijos būtų vykdomos.“
Anot jo, jei verslas veiktų pagal valdžios principus, iškristų iš rinkos. Verslininkas sako, kad kiekvienas, kuriam tenka susidurti su viešuoju sektoriumi, žino, kaip veikia sistema.
„Valdžia turi puikius svertus – monopolinę paslaugą ir nustatytus įkainius, – sako D. Mockus. – Visos mūsų įmonės yra konkurencinėje aplinkoje, tad jei prekė ant prekystalio bus bloga, tiesiog nekonkuruosi ir nieko nebeparduosi. Rinka pripažįsta tik efektyvumą.“
Buvo kritiškas
Verslininko teigimu, niekas negali vykti be pagrindo. Tad net mokslas ar menas negali virsti malonumu, už kurį moka visi mokesčių mokėtojai.
„Svarbiausia yra praktinis pritaikymas. Menas negali būti skirtas kitiems menininkams, o mokslas – būti tik dėl mokslo. Mokslui skirti pinigai turi virsti kuo nors konkrečiu. Ir svarbiausia, jei valstybės pareigūnai skelbdami tokias permainas sugeba tą taikomumą išgryninti“, – įsitikinęs D. Mockus.
Į įmonę ateinantis dirbti žmogus turi būti kompetentingas ir iniciatyvus, atsakingas už savo veiksmus. Geras savybes, teigia verslininkas, galima įvertinti tik tiesioginiame darbe.
Anot D. Mockaus, daug kas priklauso nuo įgyto išsilavinimo krypties ir kokybės, tačiau bet kokiu atveju išsilavinimas būtinas, kad jaunas žmogus mąstytų ir įprastų dirbti.
„Buvau kritiškas studentas, – sako D. Mockus. – Gal laikas toks buvo: viena sistema griuvo, kita tik kūrėsi. Dėstytojai nebuvo šviesuoliai, nežinojo, kas po planinės ekonomikos turėjo būti toliau. Tačiau dabar mane žavi progresas, ateina vis geresnių specialistų.“
Verslininko požiūriu, svarbiausia ne diplomas, o gebėjimai.
„Yra tokių, kurie apsiginklavę diplomais, o gebėjimų neturi, – sako D. Mockus. – Aš tokius vadinu amžinais trejetukininkais. Jie nori parodyti, kokie norėtų būti, bet trūksta kompetencijos ir gebėjimų. Statybininkas ar santechnikas, gerai išmanantis savo amatą, yra daug patrauklesnis. Ne visi gali būti, pavyzdžiui, gydytojais. Mano tėvai –gydytojai, bet gydytoju netapau, nes turėjau savo pomėgių. Kiekvienas turi gilintis toje srityje, kuri jam patinka.“
Optimistinis realistas
Palikusi nuošalyje šiandienines Lietuvos realijas klausiu verslininko, kaip jis pats žiūri į pasaulį. „Verslininkas turi būti optimistas, – šypsosi D. Mockus. – Jei nebus optimistas, negalės nieko daryti, jį kaustys baimė. Tačiau realizmas – taip pat būtina sąlyga, nes perdėtas optimizmas gali blogai baigtis. Tad reikia būti optimistiniu realistu.“
