Atleisto Šakių rajono policijos komisariato Patrulių būrio vado Vytauto Demenio sukelta avarija, pasiglemžusi nepilnamečio dviratininko gyvybę, ir pabėgimas iš įvykio vietos paskatino kalbėti apie sumenkusį šalies policijos įvaizdį.
Galvų kapojimas neveikia
– 2007 metų lapkritį po skaudžios avarijos Skuodo rajone pasitraukėte iš generalinio policijos komisaro posto. 2011-ųjų pradžioje po panašaus įvykio Trakų rajone savo noru atsistatydino tuometis generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Ar turi įtakos tokia policijos vadovų kaita (kam)? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė buvusio šalies policijos vadovo Vytauto Grigaravičiaus.
– Kai įvyko tragedija Skuodo rajone, grįžau iš tarnybinės komandiruotės ir netrukus sulaukiau pasiūlymo atsistatydinti. Pasakiau, kad galiu taip pasielgti, bet dėl to eismo įvykių nesumažės. Žinau, kad kai kuriems asmenims nepatiko tokie mano žodžiai, bet gyvenimas parodė, jog padėtis nepasikeitė.
Pasitraukdamas nesiėmiau radikalių permainų, nekapojau galvų kolegoms. Kai nusišalinau nuo pareigų, kurį laiką toliau sėkmingai dirbo ir trims vaikams gyvybę atėmusio policininko vadovai Skuode.
Mano akimis, tokie atsistatydinimai neturi jokios reikšmės. Tai labiau primena Rusijoje vykstančius procesus. Ten įprasta, kad kas nors turi prisiimti visą atsakomybę ir nusišalinti.
Šiuo metu Lietuvos policijos sistemoje įvesta griežčiausia tvarka, ypač dėl nedrausmingo vairavimo. Tačiau į skaudžias istorijas vis dar įsivelia ir patys pareigūnai.
Prieš kurį laiką teko lankytis šalies rajonų teritoriniuose policijos komisariatuose. Buvo akivaizdu, kad pareigūnai iš savo kabinetų išsinešė net miniatiūrinius stikliukus, iš kurių galėtų būti gurkšnojami taurieji gėrimai.
Mano akimis, drastiška policijos vadovų kaita padėties nekeičia. Tokių įvykių buvo ir bus. Tai truks, kol pasikeis pareigūnų mentalitetas. Juk dalis jų save laiko išskirtiniais asmenimis visuomenėje. Būtent dėl to labiau atsipalaiduoja.
Yra manančių, kad gali sau leisti įkaušę sėsti prie vairo. Sustabdys kolega – nebaus ir leis toliau važiuoti. O gal išvis nestabdys? Kitas mano, kad ramiai grįš namo ir nepateks į jokį eismo įvykį. Kol tokie žmonės nesuvoks, kad nėra išskirtiniai, niekas mūsų policijos sistemoje nepasikeis.
– Kalbėta, kad policijos reitingai buvo pakilę. Pastarųjų dienų įvykiai vėl privertė nepasitikėti mūsų teisėsauga. Kokia jūsų nuomonė?
– Pasitikėjimas policija išties buvo stebėtinai aukštas. Tačiau tokie įvykiai kaip pastarosiomis dienomis vėl sukelia žmonių pyktį, imama nepasitikėti policija. Vienas šaukštas deguto sugadina visą statinę medaus.
Dabartinis policijos vadovas Saulius Skvernelis deda daug pastangų, kad panašių įvykių nebūtų. Bet juk prie kiekvieno policijos pareigūno dar vieno pareigūno nepastatysi.
Faktas, kad policininkų sukeltų avarijų daugiau įvyksta mažesniuose šalies miestuose, patvirtina, jog egzistuoja vadinamieji saviškių kolektyvai. Tokie pareigūnai stengiasi tarpusavyje nesipykti, nepastebėti pavaldinių nuodėmių.
Vilniuje padėtis yra visai kitokia, čia tarnybos su tarnybomis apskritai nebendrauja. Kuo mažesnis kolektyvas – tuo glaudesnis jame besisukančių žmonių ryšys.
Baimė dėl artimųjų
– Šių dienų teisėsaugai neretai priekaištaujama, kad nesugeba susitvarkyti ir su šalyje siautėjančiomis bei žiaurumu garsėjančiomis jaunomis organizuotų nusikaltėlių gaujomis. Kodėl egzistuoja tokia problema?
– Arba tai kolektyvinis sindromas, arba baimė imtis veiksmų prieš gaują, kuri sėkmingai karaliauja tam tikrame šalies rajone ar nedideliame miestelyje. Šioje situacijoje turėtų gelbėti Kriminalinės policijos biuras, jame sutelkti profesionaliausi pareigūnai.
Būtent jie ir mato, kas dedasi mažesniuose regionuose. Šio padalinio vyrams nesunku pastebėti, ar policininkai ir banditai bendradarbiauja, ar nenori pyktis buvę klasės draugai, ar baiminamasi dėl artimųjų saugumo.
Nutinka ir taip, kad vietos pareigūnų nepasiekia reikiama informacija. Arba jie tiesiog tyliai, ramiai renka duomenis ir paskui juos perduoda sostinėje dirbantiems Kriminalinės policijos biuro darbuotojams.
Sugrįžti neketina
– Ar policija nepasitikintys, sutrikę žmonės tebesikreipia į jus pagalbos?
– Smagu, kad vis dar kreipiasi. Štai neseniai vieno žmogaus perduota informacija sudomino net Valstybės saugumo departamento pareigūnus. Iš Varėnos buvo atvykusios kelios močiutės, jos paprašė daugiau duomenų apie dingusią giminaitę. Taip pat dėl vienos labai keistos vagystės kreipėsi žmogus iš Vilniaus.
Nepadedu išaiškinti nusikaltimų, bet konsultuoju besikreipiančiuosius rūpimais klausimais.
– Kaip pasielgtumėte, jei šiandien netikėtai sulauktumėte pasiūlymo vėl perimti šalies policijos vairą?
– Atidžiai stebiu šių dienų kriminogeninę situaciją, aptariame ją su dabartiniais pareigūnais.
Kalbėdamas apie savo galimybę grįžti į policijos vadovo postą, galiu pasakyti, kad kiekvienas ąsotis vandenį laiko tam tikrą laiką. Mano ąsotis savo darbą jau atliko. Juk vyksta kartų kaita, įdiegiama naujausių technologijų.
Svarbu parinkti tinkamus žmones, kurie galėtų efektyviai dirbti policijoje. Liūdniausia, kad dėl pačių pareigūnų nuodėmių pernelyg greitai keičiasi generaliniai komisarai.
