Mažai kieno prognozuota krizė Ukrainoje sumaišė kortas ne tik regiono geopolitinių kortų kaladėje, bet ir tarptautinių santykių sferoje. Rusijai šią vasarą užvėrus savo rinką ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos maisto produktų importui, įdomu pasvarstyti, su kuriomis šalimis jos ryšiai gali stiprėti. Čia verta aptarti Rusijos santykius su Lotynų Amerikos milžine Brazilija: dvišalis šių valstybių bendradarbiavimas aktyviai stiprinamas jau daugiau kaip dešimtmetį. Kokiose srityse šis bendradarbiavimas stipresnis, kaip plėtojamas, kur link juda ir ką tai gali reikšti Vakarams?
Tarptautinis dvišalių santykių kontekstas
Kalbą apie Rusijos ir Brazilijos santykius reikia pradėti nuo to, kad abi šalys priklauso BRIKS – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos – valstybių blokui. BRIKS šalys apibūdinamos kaip besiplečiančios ekonomikos, pasak prognozių, sugebėsiančios per mažiau nei porą dešimtmečių kartu pralenkti ir G7 valstybių grupės ekonomiką. Anot 2014 metų apskaičiavimų, Brazilijos ekonomika pasaulyje yra septinta, o Rusijos – devinta pagal BVP dydį, tad galima drąsiai teigti, kad BRIKS – stiprus žaidėjas pasaulinėje arenoje.
Nors BRIKS šalys nekuria bendros rinkos ir palaiko plačius ekonominius ryšius su Vakarais, jau pats bloko sukūrimas (pirmasis jo vadovų susitikimas įvyko 2009-aisiais) rodo norą mažinti ar bent iš dalies atsverti ekonominį Vakarų dominavimą. Tad galima prognozuoti, kad Rusija stiprins bendradarbiavimą su BRIKS valstybėmis ir vadinamosiomis trečiojo pasaulio šalimis. Brazilijai tai gali būti itin naudinga: buvusio šalies prezidento Luizo Inácio Lula da Silvos (2003–2010) palikimas – sparti ekonominė plėtra ir socialinės atskirties mažinimas – tarytum neteko pagreičio, nuosmukį patiriantis šalies ekonomikos augimas šiais metais nesiekia nė vieno procento. Sumažėjus valdžios sektoriaus išlaidoms ir investicijoms šalyje, sulėtėjo ir gyventojų vartojimas bei statybų ir pramonės sektorių plėtra.
Bendradarbiavimo institucionalizavimas ir sritys
Kaip ir galima tikėtis iš regiono lyderių, tarpusavio santykius Brazilija ir Rusija plėtoja jau ne vienus metus, juos vis stipriau institucionalizuodamos. Dar 1995-aisiais šalys susitarė įsteigti Aukščiausiąją bendradarbiavimo komisiją (angl. High-LevelCommission on Cooperation), susidedančią iš įvairių mažesnių tarpvyriausybinių komisijų (mokslinio, ekonominio, pramoninio bendradarbiavimo ir kt.). Vėliau, 2003 metais, šalys pasirašė Karinės technologijos ir perdavimo paktą (angl. Military Technology and Transfer Pact) ir, nors įvairių dvišalių bendradarbiavimo sutarčių abi šalys turi ir su kitomis valstybėmis, 2005-ųjų spalį tuometiniai Brazilijos ir Rusijos prezidentai pasirašė dvišalį Strateginės partnerystės susitarimą. Taip pat 2006-ųjų lapkritį buvo pasirašytas susitarimas dėl šalių karinio-techninio bendradarbiavimo.
Minėtomis ir kitomis sutartimis Brazilija su Rusija nubrėžė gaires bendradarbiavimui keliose srityse, visų pirma – ekonominiam bendradarbiavimui. Šiuo metu pagrindinis Brazilijos eksportas į Rusiją – žemės ūkio produkcija (jautiena, kviečiai), o Rusija į Braziliją eksportuoja trąšas, įvairius metalus ir aukštųjų technologijų įrenginius. Vakarų šalims pradėjus taikyti sankcijas Rusijai, ji šią vasarą paskelbė didinanti maisto produktų importą iš Brazilijos (taip pat iš Naujosios Zelandijos). Nors, žinoma, teigti, kad Rusijai pavyks sėkmingai ir greitai užpildyti dėl ES, JAV, Kanados, Australijos ir Norvegijos importo draudimo susidariusį vakuumą, būtų netikslu.
Dvišaliame susitikime 2013 metais Brazilijoje šalies prezidentė Dilma Rousseff ir Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas tarėsi dėl galimų Rusijos investicijų į Brazilijos geležinkelius, greitkelius, jūrų ir oro uostus, o šių metų liepos viduryje susitikę prezidentai aptarė ateities planus stiprinti dvišalį bendradarbiavimą aukštųjų technologijų pramonėje ir megzti tiesioginius ryšius tarp šalių smulkiųjų ir vidutinio dydžio įmonių.
Verta paminėti Brazilijos ir Rusijos bendradarbiavimą kosmoso tyrinėjimų srityje. Rusijos navigacinės sistemos „Glonass“ antžeminio stebėjimo stotis 2013-ųjų pradžioje įrengta netoli Brazilijos sostinės, o tų pačių metų pabaigoje valstybių atstovai aptarė tolimesnį darbo planą kartu kuriant palydovus irBrazilijos kosmoso tyrinėjimo pramonės programas. Šiuo metu Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ padeda Brazilijos kosmoso agentūrai kurti palydovų paleidimo įrenginius. Šių įrenginių projektas Brazilijoje buvo sustabdytas po 2003 metais įvykusios tragedijos, nusinešusios net 21 gyvybę. Reikia pridurti, jog 2006 metais pirmasis (ir iki šiol vienintelis) į kosmosą pakilęs brazilas yra kosmonautas Marcosas Pontesas, treniravęsis NASA agentūroje, bet Tarptautinę kosmoso stotį pasiekęs su Rusijos „Sojuz Tma-8“ misija.
Tačiau tikriausiai vienas įdomiausių dvišalių santykių aspektų yra Brazilijos ir Rusijos karinis-techninis bendradarbiavimas, paskutiniais metais tik stiprėjantis. Dar 2009-aisiais šalys pasirašė 150 milijonų JAV dolerių vertės kontraktą, kuriuo Rusija Brazilijai pardavė dvylika „Mi-35“ sraigtasparnių, Brazilijos naudojamų Amazonės regione ir ypač pasienyje su Bolivija. Vėliau buvo pasirašyti dar keli stambūs kontraktai, o viena naujausių, 2013 metų sutartimi Brazilija iš Rusijos užsisakė oro gynybos sistemą „Pancir-S1“, kurios vertė siekia apie 1 milijardą JAV dolerių. Anot Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) pranešimų, palyginti su 2004–2008 metais, Brazilijos karinis importas 2009–2013 metais padidėjo net 65 procentais, o Rusijos karinis eksportas (lyginant tuos pačius laikotarpius) 28 procentais.
Įdomu tai, kad vykdydamos karinį-techninį bendradarbiavimą Rusija ir Brazilija išlaiko konkurenciją civilinės aviacijos lėktuvų gamyboje. Brazilijos aeronautikos konglomerato „Embraer“ gamybos komercinių skrydžių lėktuvai naudojami ir Rusijos oro linijų, konkuruodami su rusų kompanijos „Suchoj“ vidutinių nuotolių laineriu „Suchoj SuperJet 100“.
Kooperacijos mastas ir reikšmė
Taigi, koks gi yra Rusijos ir Brazilijos santykių mastas ir reikšmė visų pirma joms pačioms ir, žinoma, Vakarams? Viena vertus, dvišaliai Brazilijos ir Rusijos santykiai stiprėja lengvosios pramonės, aukštųjų technologijų, kosmoso tyrinėjimo ir karinės pramonės srityse. Kita vertus, žvilgsnis iš arčiau parodo, kad net bendradarbiavimui intensyvėjant valstybės nėra pagrindinės viena kitos partnerės šiose sferose. Kitaip tariant, bendradarbiavimo mastas nėra toks didelis, kaip iš milijardinių sandorių sumos gali pasirodyti. Pavyzdžiui, tarptautinės prekybos srityje Rusija nėra nei Brazilijos viena pagrindinių eksporto, nei importo partnerių. Brazilijos nėra ir Rusijos karinės prekybos svarbiausių partnerių sąraše – jo viršuje šiuo metu randame Indiją, Kiniją ir Alžyrą.
Vis dėlto ryšių stiprinimas naudingas abiem šalims ir ekonomiškai, ir strategiškai. Rusijai atsiveria didžiulė Brazilijos sunkiosios pramonės ir besiplečiančios infrastruktūros kūrimo rinka, kur įsitvirtinti Rusijai gali būti naudinga tiek atsiribojus nuo Vakarų, tiek su jais bendradarbiaujant. Dabartinei Brazilijos vyriausybei (ji, beje, po šių metų spalį vyksiančių rinkimų gali pasikeisti) siekti glaudesnių ryšių su Rusija taip pat apsimoka. Norą tuos ryšius išlaikyti gerus iš dalies atspindėjo ir Brazilijos susilaikymas per balsavimą dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 68/262, smerkiančios Rusijos veiksmus Kryme. Nors per šį balsavimą susilaikė net 58 valstybės (įskaitant visas BRIKS šalis), Brazilijos sprendimas bent jau garsiai nekvestionuoti Rusijos veiksmų regione atitinka šios Lotynų Amerikos milžinės strateginius interesus.
Net jei Rusijos ir Brazilijos bendradarbiavimą laikytume labiau gestu nei svaria strategine partneryste, yra aišku, kad jei valdančiosios šių valstybių partijos stipriai nesikeis, ši partnerystė gali toliau stiprėti. Šių metų liepą lankydamasis Brazilijoje Vladimiras Putinas pareiškė, kad tikisi jau kitais metais pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp Eurazijos ekonominės sąjungos ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos bloko „Mercosur“. „Tikiuosi, kad [sutarties] dokumentas bus pasirašytas 2015 metų pradžioje, kai įsigalios mūsų sutartis su Kazachstanu ir Baltarusija dėl Eurazijos ekonominės sąjungos įsteigimo“, – žurnalistams teigė V. Putinas po derybų su D. Rousseff. Jei šis susitarimas iš tiesų bus pasirašytas, tai galėtų būti naujos šalių bendradarbiavimo eros pradžia.
