Aplinkos ministerija skatins žūklės ir medžioklės pažeidėjus nutvėrusius inspektorius 4 000–6 000 Lt vienkartinėmis premijomis. Nuo vasario 1 d. aplinkos ministro įsakymu iki dešimties kartų sugriežtinus atsakomybę už neteisėtai sugautas žuvis gamtos sergėtojai jau fiksuoja rekordinius ieškinius brakonieriams. Aplinkos ministerija rengia ir įspūdingą aplinkosaugos inspektorių skatinimo programą.
Pažeidimus fiksuoja beveik kasdien
Lietuvoje mėgėjų žvejyba užsiima apie 170 tūkstančių gyventojų. Ypač savaitgaliais daug jų apgula ežerų ir upių pakrantes. Tiesa, žvejai turėtų būti atidūs, nes už neteisėtai sugautą laimikį gali tekti sumokėti įspūdingą baudą. Pavyzdžiui, baziniai įkainiai už neteisėtai pagautas lašišas ir šlakius padidėjo net 10 kartų. Už vieną tokią žuvį gali tekti sumokėti iki 2 000 Lt, tai yra tiek, kiek veikiausiai kainuotų pati naujausia ir geriausia žvejybos įranga – meškerė su rite.
Štai antradienio vakarą sumanęs pažvejoti skrituliais Nemuno senvagėje ties Vėžininkų kaimu (Pagėgių r.), Smalininkų gyventojas sugavo 12 lydekų. Viskas būtų buvę gerai, jei ne gerokai viršytas žvejui mėgėjui leidžiamas naudoti skritulių kiekis (leidžiama ne daugiau 4 skritulių). Brakonierius sumanė pažvejoti pramoniniu būdu, į vandenį įleidęs net 72 skritulius.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) pareigūnai per neplaninį reidą kartu su pasieniečiais sulaikė pažeidėją. Už žuvų ištekliams padarytą žalą jam teks sumokėti 6 516 Lt. Brakonierius neteko ne tik skritulių, bet ir valties.
Tokius ir panašius įvykius gamtos sargai fiksuoja beveik kasdien.
„Pažeidėjai dar nepajuto visa jėga juos užgriūsiančių bėdų, nes realus žalos išieškojimas gali užtrukti kelis mėnesius“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.
Baudų išieškojimas užtrunka mėnesius
Nuo vasario 1 d., kai įsigaliojo griežtesnė žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo tvarka AAA įvairių departamentų pareigūnai brakonieriams jau pateikė ieškinių už beveik 260 tūkst. Lt. Per šiuos tris mėnesius pateiktų ieškinių yra maždaug tiek, kiek buvo 2012 m., kai pareigūnai pateikė ieškinių už 330 tūkst. Lt.
Tiesa, paprastai išieškoma suma būna maždaug dvigubai mažesnė, nes teismai atsižvelgia į pažeidėjų prašymus atlygintiną sumą sumažinti. Taip pernai brakonieriai už gamtai padarytą žalą (tiek žvejai, tiek medžiotojai) sumokėjo per 150 tūkst. Lt, o šiemet per 3 mėnesius vien iš žvejų brakonierių išieškota 45 tūkst. Lt. „Dėl daugumos ieškinių šiuo metu vyksta teismai, todėl iki metų pabaigos paaiškės reali situacija“, – optimizmo neslėpė K.Motiekaitis.
Beje, dalis brakonierių žalą atlygina dalimis, tačiau pastebima tendencija, kad pažeidėjai nelinkę geruoju susimokėti iki 10 kartų išaugusių baudų. Jei bauda yra didesnė nei 3–4 tūkst. Lt, brakonieriai paprastai spyriojasi susimokėti, bet, pasak K. Motiekaičio, tik laiko klausimas, kada jie žalą atlygins.
„Išieškojimas yra nukreiptas į brakonierių nuosavybę, netgi jiems priklausantį mišką, ir tai daro antstoliai“, – pabrėžė K.Motiekaitis.
Sudėtingas išieškojimo procesas prasideda nuo protokolo surašymo už pažeidimą. Per savaitę priimamas nutarimas administracinio pažeidimo byloje. Vėliau brakonieriui suteikiama 40 dienų baudai susimokėti. Jei pažeidėjas nesutinka su paskirta bauda, jis kreipiasi į teismą. Čia byla gali praeiti visas tris instancijas. Ir tik vėliau teismas įpareigoja per antstolį išieškoti baudą.
Rekordiniai laimikiai
Ekspertai neabejoja, kad brakonieriai susimokėti vengs visada. Pavyzdžiui, nuo vasario 1 d. sugauti pažeidėjai savo noru atlygino žalą kol kas tik už 7 tūkst. Lt. „Dažnai nubaustieji būna bedarbiai, neturintys iš ko susimokėti“, – aiškino Tauragės medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas Vitas Mikalauskas. Būtent Tauragėje šiemet keli pažeidėjai buvo nutverti už rankos graibštais Jūros upės užtvankoje prie akmenų gaudę upines nėges.
Klaipėdos RAAD gamtos sargai balandžio 15 ir 24 dienomis surašė protokolus dviem pažeidėjams už neteisėtą upinių nėgių žvejybą. Vienas brakonierius buvo pagavęs 76 nėges, o kitas – net 184. Už žuvų ištekliams padarytą žalą nenaudėliams paskirtos baudos, atitinkamai už 7 428 Lt ir 17 984 Lt.
„Šiuos į ungurius panašius gyvūnus draudžiama gaudyti užtvankoje ir 500 metrų žemiau jos, – pasakojo V.Mikalauskas. – Prieš baudų padidinimą tų brakonierių kiekvieną pavasarį būdavo pilna, bet baimė gauti tūkstantines baudas daugelį jų atbaidė ir tai tik dėl aplinkos ministro įsakymo.“
Tačiau pačios stambiausios baudų sumos užfiksuotos Šilutės rajone. Čia uolieji Klaipėdos RAAD pareigūnai už 3,5 kg neteisėtai sugautų karosų, 43,8 kg – raudžių, 33 karšius ir vieną lydeką brakonieriui priskaičiavo net 27 754 Lt žalą. Šiame rajone užfiksuotas ir absoliutus šių metų rekordas. Už Minijos ichtiologiniame draustinyje 24 neteisėtai sugautas lydekas penkiems pažeidėjams teks valstybei solidariai atlyginti net 39 tūkst. Lt.
„Baudos kai kuriais atvejais tikrai per didelės, nes kartais žmogus gali iš nežinojimo padaryti pažeidimą“, – sakė Šilutės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos valdybos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė.
Už visus minėtus pažeidimus brakonieriai dar nesusimokėjo.
Labiau motyvuos inspektorius
Brakonierių inkvizitore tapusi Aplinkos ministerija jau rengia įspūdingą aplinkos apsaugos inspektorių skatinimo planą. „Taip, iš tiesų, jau yra parengtas aplinkos ministro įsakymo projektas dėl aplinkos apsaugos inspektorių motyvavimo sistemos įteisinimo, nes inspektorių darbo krūvis yra didžiulis, o gerokai padidinus baudas, didėja rizika ir pareigūnams“, – kalbėjo aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Pavyzdžiui, visai neseniai Druskininkų rajone tinklus statę brakonieriai iš inspektoriaus atėmė ginklą ir grasino jo gyvybei. Ukmergės rajone vienas brakonierius inspektorių puolė kirviu.
„Normalu, kad pirmiausia siekiame pagerinti darbo sąlygas ir motyvuoti inspektorius, kurie ėmėsi aktyvios kovos su brakonieriais“, – sakė L.Jonauskas.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad 2013 m. numatyta vienkartinėmis premijomis paskatinti aktyviausius inspektorius, išaiškinusius rezonansinius nusikaltimus. „Bendra suma premijoms sieks 150 tūkst. Lt, o atskaičiavus mokesčius inspektoriams išdalysime premijų už maždaug 114 tūkst. Lt“, – sakė L.Jonauskas.
Kova su brakonieriavimu, pasak L.Jonausko, dar tik įsibėgėja. Vadinamieji etatiniai pažeidėjai, kurių šalyje yra apie 800, nusikalstamai veikai vykdyti įsigijo modernią aparatūrą, „apsiginklavo“ ryšio priemonėmis ir tokiu būdu reaguoja į aktyvesnę valstybės kovą su neteisėta žūkle.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys krypsta į valstybės siekį iš brakonierių konfiskuoti kuo daugiau valčių, iš kurių jie stato tinklus. Tai esą gerokai efektyviau, nei mėginti išieškoti baudas.
KOMENTARAI:
Brakonieriavimas sumažės
Rolandas Kažemėkas , žurnalo „Žvejas ir žuvis“ vyriausiasis redaktorius
Pavyzdžiui, 24 lydekų istorijoje brakonieriai žinojo, kiek jiems tas plėšikavimas gali kainuoti, žinojo, kur plėšikauja, kokiu metu kokias žuvis žudo (jie labai saugojosi, nes pro žiūronus stebėjo aplinką). Be to, žinojo, kad brakonieriavimui visuomenė jau seniai nepakanti, kad šiais laikais tai jau traktuojama ne kaip nelegali žvejyba, o kaip plėšikavimas, gyvūnų naikinimas, vagystė, vandalizmas. Ir kad žala vertinama skaičiuojant ne kiek tokios žuvies kilogramas būtų kainavęs turguje, o vadovaujantis visai kitais kriterijais. Dabar nemažai diskutuojama, ar įvedus griežtesnę tvarką sumažės brakonieriavimas. Mano galva, taip. Jei gamtosaugininkai rimčiau padirbės, tos tūkstantinės sumos, kurios gali prislėgti kiekvieno brakonieriaus kuprą, bus rimtas stabdys. Tik nereikia sakyti, kad brakonieriavimas nemažės, nes esą brakonieriai neturi turto ir iš jų negalima išieškoti tų tūkstantinių sumų ir jiems nusispjaut, kokios baudos išrašomos. Gyventi šiais laikais be turto, kai negali turėti nei būsto, nei automobilio, nei sąskaitos banke, nėra didelis malonumas.
Nusižengimus reikėtų atskirti
Egidijus Bukelskis , Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas žūklei
Lietuvoje vis dar gaji nuomonė, kad bet kokia nusikalstama veika neturėtų būti toleruojama. Netgi kai kurie vairuotojai, nepaisydami didelių baudų, pažeidžia kelių eismo taisykles. Pripažinkime, kad šių pažeidėjų išaiškinama labai mažai. Lygiai taip pat ir su žvejais brakonieriais. Juk prie kiekvieno vandens telkinio nepastatysi inspektorių. Vadinasi, tas nelegalios žvejybos mastas iki šiol buvo be galo didelis. Tad Aplinkos ministerija pasielgė visiškai logiškai ir teisingai, pradėjusi kovoti su beatodairišku brakonieriavimu. Ką reikėtų daryti toliau? Reikėtų išanalizuoti visus pažeidimus, juos sugrupuoti ir nukreipti pajėgas į tikslingą kovą. Be to, būtina atskirti piktybinius brakonierius nuo tų žvejų mėgėjų, kurie gal atsitiktinai, gal iš neapdairumo nusižengė taisyklėms. Kas bus, jei vaikui netyčia užkibs upėtakis, o jį nukabinus nuo kabliuko, žiaunos bus tiek pažeistos, kad žuvis neišgyvens, o tuo metu staiga pasirodys aplinkosaugininkas? Tokiu atveju sūnus tėvui namo parneš ne žuvį, o 600 Lt baudos kvitą. Vien todėl reikėtų atskirti nusižengimus.
