„Bohemiečiai“ įžengė į baigiamąjį Giacomo Puccini operos „Manon Lesko“ repeticijų etapą. Jau po kelių dienų operos, teatro ir „Bohemiečių“ gerbėjai išvys ilgai lauktą premjerą.
Paskutinėms repeticijoms į sostinę iš užsienio teatrų jau suvažiavo visi operos artistai – Asmik Grigorian, Vaidas Vyšniauskas, Laimonas Pautienius, Georgijus Oniani. Vilniaus kongresų rūmų scenoje iškilo stilingas statinys, kuris perkels žiūrovus į dekadentišką, ištroškusį naujovių, kerintį prabanga 1910-1914 metų Paryžių. Baigiami kurti įspūdingi šio laikotarpio kostiumai, kurių autorius nuolatinis „Bohemiečių“ partneris Juozas Statkevičius.
Operos laukė dvejus metus
„Puccinis yra tarsi Lietuvos nacionalinis kompozitorius ir man visada gaila, kad yra jo kūrinių, kurių Lietuvos žmonės nežino. Tie, kurie nenuvyksta į spektaklius svetur, taip ir lieka jų neišgirdę“, - sako „Bohemiečių“ siela Dalia Ibelhauptaitė.
Anot jos, Manon Lesko buvo pasirinkta dar ir todėl, kad tai vienas žymiausių ir iškiliausių personažų tiek operoje, tiek literatūroje.
„Apie ją parašytos dvi operos, sukurti du baletai, daug filmų, o vardas Manon labai dažnai yra minimas literatūroje – Oscaro Wilde'o, Standahlio ir kitų rašytojų kūryboje“, - pasakoja Dalia.
Beveik visuomet Lietuvoje dar nestatytus kūrinius besirenkantys „Bohemiečiai“, ir šį kartą pasirinko lietuviams nematytą operą. G. Puccinio operą „Bohemiečiai“ stato nebe pirmą kartą. Pačiam pirmam savo pasirodymui pasirinkę šio kompozitoriaus kūrinį, „Bohemiečiai“ pristatė savo originalią ir kokybišką kūrybą. Dalia sako, kad pirmoji jų statyta G. Puccinio opera „Bohema“ ne tik davė trupei vardą, bet ir buvo puiki mokykla naujai suburtam kūrėjų kolektyvui.
Dalia Ibelhauptaitė (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Iššūkių nebijantys „Bohemiečiai“ dažniausiai turi kuo nustebinti. Šį kartą jie pasirinko operą, kuri vertinama kaip vienas sunkiausių G. Puccinio kūrinių, o tai iššūkis ir orkestrui, ir solistams.
„Šios operos muzika yra nuostabi – ji melodinga, turi sąskambių su operomis „Madam Butterfly“ ir „Bohema“. Tačiau vokaline prasme muzika yra labai sudėtinga. Mūsų kolektyvas labai jaunas, jauni balsai. Man visada buvo svarbu, kad atlikėjai gautų partijas, kurias jie gali atlikti – solistas turi augti, negalima jo dusinti“, - sako Dalia.
Šios operos „Bohemiečiai“ laukė dvejus metus, kol pasijuto užaugę ir pasiruošę dramatiškam kūriniui, tiek vokaline, tiek aktorine prasme sudėtingoms partijoms.
„Manau, kad šia opera tarsi užbaigėme vieną savo kūrybos paragrafą – pradėjome nuo Puccinio ir baigiame Pucciniu. Tai įkvėpia labiau dramatiškam, labiau išbaigtam antram periodui – juk visi jau suaugome. Buvome paaugliais, o dabar tapome rimti“, - šypsosi režisierė.
Nori nustebinti save pačius
„Operoje taip jau yra, kad pagrindinis personažas yra žinomas iš anksto. Taip buvo su Joana Gedmintaite (Mimi), Edgaru Montvydu (Verteris), Dainius Stumbras (Svynis Todas), Laimonas Pautienius (Oneginas) ir taip toliau.
Visada galvojau, kad Asmik, jos asmenybei, jos aktoriniam ir vokaliniam talentui labai tiktų Manon Lesko vaidmuo“, - sako Dalia ir skuba pridėti, kad jokiu būdų negalima tapatinti, Asmik – nėra Manon Lesko.
„Asmik turi savyje dramatizmo, stiprybės, fatalizmo, tačiau tuo pat metu yra ir labai trapi – manau, kad tai labai svarbu. Kai susideda šios savybės, supranti, kad tai ir yra Tai“, - sako režisierė. Dalia pažymi, kad opera yra ypatingas žanras, sujungiantis be galo daug grandžių.
„Svarbiausia, kad visos grandys susieitų į vieną, kad visos dalys labai gerai veiktų ir kad sėkmė mums būtų palanki, niekas nesusirgtų. Talento pas mus labai daug. Manau, kad šiuo spektakliu mums svarbu nustebinti ne tik žiūrovą, bet ir save pačius“, - pavargusi, bet laiminga po repeticijos sakė Dalia Ibelhauptaitė.
V. Vyšniauskas: Asmik scenoje mylėti nesunku
Operoje „Manon Lesko“ Vaidas Vyšniauskas yra Asmik įkūnijamos Manon mylimasis. Operos solistas sako nesijaučia, atliekantis antraeilį vaidmenį.
„Nesvarbių vaidmenų nebūna. Gyvenime atlikau nemažai ir antraeilių ir pagrindinių vaidmenų, bet tie, kurie matė, kaip aš ruošiuosi, galėtų pasakyti, kad aš vienodai rimtai žiūriu į kiekvieną iš jų“, - sako Vaidas. Jis sako puikiai jaučiasi šalia talentingos ir profesionalios scenos partnerės Asmik.
„Ji gyvena scenoje, ji nuo pradžios iki galo yra sutverta scenai, todėl kurti su Asmik yra labai įdomu. Tai pirmas kartas, kai kartu kuriame tokį išsamų vaidmenį, „Traviatoje“ to nebuvo“, - džiaugiasi operos solistas. Vaidas prisipažįsta, kad vaidinti Asmik įsimylėjusį vyrą nesunku.
„Tai tikrai nesunku, nes Asmik nieko nedaro formaliai – tiek vaidybos, tiek dainavimo prasme. Kadangi scenoje ji tiesiog gyvena, viskas yra labai emocionalu ir tikra“, - sako jis.
Vaidas Vyšniauskas (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
„Bohemiečiai“ – kitoks operos pasaulis
Anot Vaido, dirbti su „Bohemiečiais“ yra išskirtinė patirtis ir malonumas – šeimos atmosfera atpalaiduoja ir įkvėpia gilesniems vaidmenims.
„Čia nėra diktatūros ir formalumo. Visiems rūpi ne tik pastatymas, kad teisingai žodžius pasakytum scenoje ar gerai padainuotum, bet apskritai tavo nuotaika, emocinė būsena, kuo tu gyveni. Yra toks angliškas posakis „it's your problem“ (tavo problemos – aut. past.) – mane toks požiūris erzina ir netgi siutina. Visi esame žmonės ir, nori nenori, viskas yra susiję, negali taip paprastai atskirti asmeninio gyvenimo, minčių ir darbo“, - sako Vaidas.
Atlikėjo nuomone, „Bohemiečiai“ labai skiriasi nuo visų kitų kolektyvų, su kuriais jam teko dirbti – tai ir LNOBT, ir Danijos Karališkoji opera, Švedijos festivalis, Suomijos nacionalinė opera. Anot jo, būtent ši artimas bendravimas išskiria „Bohemiečius“ iš kitų.
Vieną pagrindinių vaidmenų operoje „Manon Lesko“ atliekantis Vaidas Vyšniauskas sako, kad ši opera buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Jam, kaip ir kitiems atlikėjams šis kūrinys tapo tikru iššūkiu.
„Manau, tai nesutapimas, kad Lietuvoje ši opera nė karto nebuvo pastatyta. Nenoriu drąsiai sakyti, kad nebuvo, kam dainuoti, bet tai nėra sutapimas. Ši opera labai įdomi, ekspresyvi su be galo gražia muzika, tačiau ją labai sunku atlikti – tiek Manon, tiek De Grijė“, - įsitikinęs Vaidas.
Operos teatras ar teatro opera?
Iš visų G. Puccinio operų – De Grijė yra pati sudėtingiausia tenorui parašytų partijų. Anot Vaido, tai yra iššūkis jam pačiam dar ir todėl, kad vaidmuo reikalauja geros vaidybos.
„Šios partijos neužtenka sudainuoti, negana tik stambių potėpių – reikia ir minimalizmo. Turi išgyventi šią ariją. Ir ne tik Dalia iškelia aukštus uždavinius. Palyginus su arenoms tinkančiomis operomis, tokiomis kaip „Aida“ ar „Karmen“, „Manon Lesko“ yra kamerinė. Žiūrovas yra labai arti ir mato viską, kiekvieną nosies ar ausies plauką, kiekvieną tavo mimiką“, - šypsosi solistas.
Vaidas juokauja, kad tai ne „Otelas“, kur užtenka išeiti su kardu rankoje ir visiems tampa aišku, ką tuo norima pasakyti.
„Nesu didelis dailės žinovas, bet žinau, kad yra stambūs potėpiai ir smulkūs. Čia reikia tokio noktiurno“, - juokauja jis. Tačiau solistas džiaugiasi naujais iššūkiais. Sako visada norėjęs, kad operoje nebūtų pamirštas teatras.
„Opera yra teatras per muziką. Manau tai labai svarbu. Visada to siekiau ir sieksiu ateityje“, - sako jis.
Pagrindinė operos solistė Asmik Grigorian sako, kad šis vaidmuo jai kelia daug jausmų ir asociacijų.
„Manon Lesko vaidmuo, kaip ir kiekvienas, tapo labai artimu. Kitaip neįmanoma – vaidmuo turi tapti artimu ir tu jam taip pat“, - sako Asmik. Sudėtingą Manon partiją solistė atliks pirmą kartą.
Asmik Grigorian (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Ruošiamos įspūdingos dekoracijos ir kostiumai
„Manon Lesko“ premjeroje publika išvys jau penktąjį unikalų britų scenografo Dicko Birdo išradimą netradiciniame „bohemiečių“ teatre. Tik jis ir jo talkininkai žino, kiek kilometrų geležies, kiek vamzdžių, plastiko, veidrodinės plėvelės ir kitų medžiagų prireikė scenoje sukurti grakštų stoties holą, turtuolio Žermonto apartamentus ar kalėjimo, į kurį pateks Manon, požemius.
Paskutinius savo darbų štrichus dėlioja kostiumų ir grimo dailininkas J. Statkevičius, pagaliau sulaukęs visų aksesuarų iš Paryžiaus ir Londono.
Operos spektaklio premjera jau kitą savaitę, balandžio 3 dieną.
Operos „Manon Lesko“ repeticijos akimirkos:
