Registrų centro duomenimis, sutartį prisijungti prie naujos išankstinės pacientų registracijos sistemos su juo yra pasirašiusios 76 gydymo įstaigos, nors SAM tvirtina, kad iš viso tai turėtų būti padariusios apie 800 gydymo įstaigų.
Komentuodama situaciją SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėja, laikinai vykdanti vedėjo funkcijas, Vilma Telyčėnienė sakė, kad „ne visada viskas vyksta taip, kaip planuota“.
Kaip praneša Registrų centras, iš visų prisijungusiųjų, realiai šia sistema kol kas naudojasi 13 sveikatos priežiūros įstaigų – jos interneto svetainėje esveikata.lt skelbia laisvus gydytojų rezervacijų laikus. Likusios 63 įstaigos sistemą šiuo metu išbando ir dar tik ruošiasi ja naudotis.
Nors planuota, kad visos gydymo įstaigos prie šios sistemos turėtų prisijungti iki praėjusių metų pabaigos, procesas nusikels dar metams. V. Telyčėnienės teigimu, tai yra plataus masto pokyčiai, kur integracija priklauso ir nuo gydymo įstaigų pusėje sukuriamų integracijų, turimų resursų, todėl procesai užtrunka.
Baiminasi e.sistemos likimo
Gydymo įstaigų vadovai, paklausti, kaip sekasi jungtis prie bendros viešosios sistemos, neslepia, kad daugiausiai problemų kelia techninės kliūtys.
„Galiu pasakyti paprastai – niekas neveikia, nes nėra baigtas daryti aprašas. Jis lyg yra, o viduje paaiškinimo, kaip galėtų veikti struktūra, nieko nėra. Gali bandyti registruotis, bet ten niekas techniškai neveikia.
Dar prieš kokį mėnesį tuo domėjosi mūsų programuotojas, informavo, kad ten nėra niekas padaryta, kad techniškai veiktų. Apskritai gal rajonuose sunkiau tą padaryti [prisijunti prie sistemos – aut. past.], nes dirba vienas specialistas, nežinai, gali jis susirgs, o turi duoti leidimus mėnesiui ir ilgiau užsiregistruoti, o tai nerealu. Gal mūsų kardiologas išvažiuos į kokius kursus ir per vieną dieną viskas subyra. Bet tikiu, kad šie techniniai niuansai yra išsprendžiami“, – kalbėjo Lietuvos rajoninių ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, Centro poliklinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Štaras atkreipė dėmesį, kad procesas užtrunka dėl viešųjų pirkimų procedūrų.
„Mes, didžiosios įstaigos, turime integruotis su nacionaliniu IPR, tačiau pirmiausia turime įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Tos kompanijos, kurios prižiūri mūsų vidines sistemas, turi viską suprogramuoti. Ši procedūra ilgai užruks, ir lėšos tam nemažos numatomos“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo pastebėjimu, tokia sistema jau turėjo veikti seniai, dar prieš įvedant e.receptą.
„Sutvarkius pacientų srautus jie negalėtų dubliuoti registracijų skirtingose įstaigose. Taip, yra rizika, kad bus nesklandumų kaip ir su e.sveikata, kad sistema neveiks. Tačiau nerizikuoja tas, kuris nieko nedaro“, – pastebėjo K. Štaras.
Savo ruožtu Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos prezidentė Daiva Kazlauskienė BNS teigė, kad dauguma gydymo įstaigų, turinčių savo vidines registracijos sistemas, prie viešosios išankstinės pacientų registracijos sistemos neprisijungia todėl, jog Registrų centras nenumatė tikslių reikalavimų, kaip jos turi tą padaryti.
„Registrų centras nėra suformulavęs tinkamai užduoties, kaip reikia padaryti integraciją iš gydymo įstaigų elektroninės registracijos sistemos į tą e.sveikatos. Nėra numatyti reikalavimai, kaip reikia jas suintegruoti“, – tvirtino ji.
Registrų centras: tai – istorinis uždavinys
Paprašytas pakomentuoti esamą situaciją Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus pabrėžė, kad IPR IS yra istorinis valstybės masto uždavinys, kuriam įgyvendinti reikia ir laiko ir resursų.
„Gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigų sistemos kardinaliai skiriasi, skiriasi ir techninės, ir žmogiškosios, ir finansinės galimybės. Tai istoriškai susiklosčiusios aplinkybės, kurios privalo būti suvienodintos“, – rašoma portalui atsiųstame atsakyme.
Anot specialisto, dėl to, nors ir resursai yra labai riboti, kuriant šią sistemą individualiai konsultuojamos visos gydymo įstaigos, esant poreikiui važiuojama į vietą ir bandoma spręsti atskiras technologines ir praktines kiekvienos įstaigos problemas.
„Vienu metu dirbama su keliais šimtais gydymo įstaigų. Procesas sėkmingai juda į priekį, šiuo metu sutartis jau turi beveik 100 įstaigų. Paraleliai konsultuojama dar keli šimtai įstaigų, kad jos sparčiau spręstų savo technologinius iššūkius ir aktyviai jungtųsi prie sistemos, kuri paruošta naudojimui. Tai yra procesas, kuris reikalauja visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimo ir įsitraukimo“, – kalbėjo atstovas.
Vertindama esančią situaciją, Specialiųjų tyrimų tarnyba nustatė, kad dalis gydymo įstaigų Lietuvoje apskritai nesinaudoja jokia išankstine pacientų registracijos sistema – nei nuosava, nei bendra, nei privačia. O tos, kurios naudojasi, ne visuomet viešai skelbia visus laisvus gydytojų laikus, o tai sukuria prielaidas galimai korupcijai.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad šios problemos žinomos, tačiau kontroliuoti deklaruojamus laisvus medikų laikus bus galima tuomet, „kai visos sveikatos priežiūros įstaigos prisijungs prie naujos Išankstinės registracijos informacinės sistemos versijos“.
