Blinkevičiūtė turi tris problemas, kurių negali išspręsti: burbėjimas ant Landsbergio visai nepadės

Pergalei svarbūs šie faktoriai: savojo elektorato sutelkimas ir aktyvavimas, ryški arba bent aiški lyderystė, mikroskopiškai taiklus kandidatų parinkimas vienmandatėse apygardose, nes Lietuvoje pusė Seimo išrenkama pagal partijų sąrašus, o kita pusė – vienmandatėse, kai balsuojama už asmenis.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

Naujausia žinia apie dingusios 13-metės paieškas: paaiškėjo, kur ji buvo paskutinį kartą, artimieji turi 1 prašymą

Aiškėja daugiau detalių apie Ispanijoje dingusią lietuvę – prabilo jos mama ir brolis

Kaip evakuos gyventojus, jei prasidės karas: Bilotaitė vardija, kas bus daroma

Tuo tarpu socialdemokratų elektoratas nėra itin prisirišęs prie organizacijos ir lengvai migruoja, lyderystė partijoje šlubuoja, nes populiarioji pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamente ir norėtų jame likti, o potencialusis premjeras Mindaugas Sinkevičius yra kaltinamas čekučių byloje ne tik pinigų pasisavinimu, bet ir dokumentų klastojimu.

Surinkti kandidatus į vienmandates paprastai irgi nelengva, nes populiarieji merai į Seimą urmu nesiveržia. Vienas socdemų meras pasakojo, kad mero darbas kur kas labiau apibrėžtas, ateitis yra aiški, kai tuo tarpu laimėjus Seimo nario mandatą niekada nežinai, ką reikės veikti – būti ministru, komiteto pirmininku ar eiliniu statistu. 

Mąsto apie kandidatūras: mini Šakalienę, Čaplinską

Visuomenės nuomonės apklausos pastaruoju metu socialdemokratams yra itin palankios: pavyzdžiui, „Baltijos tyrimų“ apklausa, atlikta sausio 19-29 dienomis, rodo, kad jeigu Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 17,2 proc. respondentų. Gruodį paramą siekė 16,4 proc. Tačiau apklausos – dar  ne viskas, kadangi Lietuvos rinkimų sistema yra mišri: pusė parlamentarų išrenkamą pagal sąrašą, o pusė – vienmandatėse. Dalis labiau patyrusių politikų tai supranta, bet dalis laukia valdžios plumptelėjimo į rankas. 

„Jeigu čia būtų Jungtinės Amerikos Valstijos, kur yra tik dvi partijos, tai prie dabartinės Vyriausybės populiarumo ta antroji partija, tarkime, socialdemokratai, galėtų laukti obuolio nukritimo į rankas, kaip jūs kad sakote. Bet kadangi mes puikiai žinome, jog Lietuvos rinkimų sistema yra komplikuota, tai labai sudėtinga čia kažką prognozuoti. Sakyčiau, kad tikrai nėra jokios garantijos, jog socialdemokratai užims pirmą vietą pagal mandatus“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis. 

Kad kai kurie socialdemokratai jau matuojasi valdžią, galima jausti iš praslystančių viešų komentarų ir privačių pokalbių. Pavyzdžiui, vasario mėnesio pradžioje V. Blinkevičiūtė savo kalboje sakė, kad „konservatorių ir liberalų valdžios galiojimo laikas baigiasi“, o socialdemokratai turi žmonėms įrodyti, kad yra verti pasitikėjimo: „Neabejoju, kad mes galime būti ta telkianti ir žmonės vienijanti jėga“. 

Patys socialdemokratai sako, kad praktiškai jau turi kandidatus į kai kurias ministrų vietas: pavyzdžiui, teigiama kad karšto apsaugos ministre norėtų būti Dovilė Šakalienė, sveikatos apsaugos ministru – Saulius Čaplinskas, o teisingumo ministru – Julius Sabatauskas. 

Tiesa, partija nebeturi kandidato į premjerus, mat prokuratūra Jonavos merui M. Sinkevičiui pateikė kaltinimus dėl piktnaudžiavimo, dokumento klastojimo ir turto pasisavinimo, kai būdamas Jonavos tarybos nariu už savivaldybės lėšas išsimokėtinai pirko asmeniniam naudojimui skirtą turtą, mokėjo su žmonos telefono paslaugas. Šis politikas buvo įsivaizduojamas kaip kandidatas į ministrus pirmininkus, bet dabar situacija komplikavosi. 

Rinkėjai nėra emociškai prisirišę

M. Jastramskis pasakoja, kad socialdemokratai anksčiau turėjo dalį ištikimų rinkėjų, kurie jautė emocinį ryšį su partija, turėjo aiškiau išreikštą partinę tapatybę. Ištikimi rinkėjai gerai tuo, kad aktyviau eina į rinkimus, nesiblaško ir balsuoja už sau artimą partiją – tokiu būdu rinkėjų bazė yra stabilesnė. 

„Tačiau jie juos išbarstė, ypatingai skildami toje kadencijoje iškart po Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės. Tada ir mūsų rinkiminės studijos parodė, kad krenta žmonių procentas, kurie sako, kad socialdemokratai jiems yra artima partija. Taigi kalbant apie emocinį rinkėjų prisirišimą jie negali galvoti, kad turi didelę rinkėjų pagalvę, kuri ateis ir už juos balsuos. Ir iš dalies jie patys dėl to kalti, nors, aišku, niekada to nepripažins“, – teigė politologas. 

Kaip žinoma, 2017 metais nutiko partijos frakcijos skilimas, kai tuometinis pirmininkas Gintautas Paluckas inicijavo partijos pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tuomet dalis politikų, vadovaujami Gedimino Kirkilo, nesutiko su partijos tarybos sprendimu, liko koalicijoje su valstiečiais, bet buvo priversti pasitraukti iš Lietuvos socialdemokratų partijos bei įkūrė kitą politinę jėgą, tik ji netapo populiari. 

„Bendra logika išlieka panaši, kad socialdemokratų elektoratas persidengia su dar kokiomis dviem-trimis partijomis pakankamai stipriai. Ir tas jiems yra potencialiai pranašumas, bet realiai gali būti problema. Jeigu rinkėjas turi tris-keturias partijas, už kurias gali balsuoti, ir viena iš jų socialdemokratai, tai smulkūs dalykai gali nulemti, kurią jis galiausiai pasirinks. Dabar, kol tvyro ramybės būsena, socdemai tarsi ir vyrauja apklausose, bet kai prasidės rinkimų kampanija ir jeigu kitos partijos bus aktyvesnės, labiau matomos, turės geresnių kandidatų, tai situacija gali labai pasikeisti. Aš nemanau, kad jiems pergalė ateis lengvai. Nežinau, ką jie patys galvoja,, bet, manau jie yra pasimokę, kad jeigu apklausos rodo gerus reitingus, tai dar nieko nereiškia, realybė gali būti gerokai prastesnė. Tai labai gerai matėsi po 2016 metų rinkimų“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. 

Tais metais Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors prieš tai ilgą laiką socialdemokratų reitingai buvo aukšti. „Tas socialdemokratų įvaizdis toks, jog jie atrodo neturintys didelių priešų ar negatyvių dalykų. Dėl to, jeigu žmogaus klausia, už ką jis balsuos, o jis nelabai žino, tai atsakyti, kad balsuos už socdemus visą laiką yra saugus variantas, niekas nepasipiktins. Dėl to tas jų reitingas gali būti išsipūtęs, neatitinkantis realybės“, – mano A. Ramonaitė. 

Anot profesorės, jeigu nėra stabilios rinkėjų bazės, tuomet politinėms partijoms tenka gaudyti tai ateinančius, tai neateinančius rinkėjus, o šie žvelgia į bendrą pasiūlą ir renkasi, kas juos sudomintų tuo momentu. „Jeigu socdemai eis tokiu pasyviu nusiteikimu, kaip iki šiol, tai kitos partijos gali tuo pasinaudoti“, – teigia A. Ramonaitė. 

Neturi kandidato Nr. 1

Kai teisėsauga pateikė kaltinimus M. Sinkevičiui, socialdemokratai automatiškai prarado kandidatą į premjerus, o kito kandidato Nr. 1 kol kas nesurado. Pati V. Blinkevičiūtė nėra atsakiusi į klausimą, ar ves partijos sąrašą Seimo rinkimuose, bet turint mintyse šios politikės sprendimą dėl prezidento rinkimų, daug vilčių tikriausiai dėti nereikėtų. 

„Paprastai socialdemokratai labai neakcentuoja savo lyderių. Nuo tada, kai jų garvežys buvo Algirdas Mykolas Brazauskas, aš nesakyčiau, kad jie turėjo rinkimuose kokį nors charizmatišką, labai populiarų asmenį, kuris būtų turėjęs funkciją – temti sąrašą į viršų. Mes galime kalbėti apie A. Butkevičių, bet jis populiarumo zenitą pasiekė jau būdamas premjeru. Ir savo rinkimų kampanijose jie labai akcentuoja kolektyvinį aspektą, pažiūrėjus į rinkimų plakatus visada atrodo, kad jų ten daug. Tai nesakyčiau, kad tai didelė naujiena jiems. Bet iš kitos pusės, kadangi Lietuvoje politinės-partinės tapatybės menkai išvystytos (išskyrus konservatorių), tai tokiame kontekste populiaraus, charizmatiško bei žinomo asmens nebuvimas pirmose pozicijose gali būti minusas (nors nežinau, kiek M. Sinkevičius buvo žinomas). O jei lyderė bus išrinkta į Europos Parlamentą ir negrįš į Lietuvą, tai būtų prastas ženklas“, – manė M. Jastramskis. 

Pasak politologo, kai politinei jėgai reikia išsiskirti iš kitų partijų, kurios lygiai taip pat kritikuoja konservatorių ir liberalų Vyriausybę, charizmatiškas lyderis gali pridėti keletą procentų, o tai gali lemti pirmą vietą rinkimuose. 

Panašiai svarstė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė A. Ramonaitė. Jos teigimu, jeigu socialdemokratai neturės ryškaus kandidato Nr. 1, tai kitos partijos gali perimti estafetę. Pavyzdžiui, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ eurokomisarą Virginijų Sinkevičių kelia Europos Parlamento rinkimuose, bet jei keltų ir Seimo rinkimams, tai rinkėjams galėtų tapti įdomiu nauju masalu, žadinančiu susidomėjimą. 

„O ką socdemai gali pasiūlyti? Jie kažkokio naujumo, kaip partija, neturi ir neturės, vadinasi, reikia arba kažkokių programinių elementų, arba ryškių kandidatų, bet kol kas nei programinių elementų, nei kandidatų nesigirdi, kad būtų“, – kalbėjo A. Ramonaitė. 

Tendencijos dėl vienmandačių socdemams nekokios 

Šiuo metu socialdemokratai Seime turi 13 vietų, iš jų 6 yra laimėtos vienmandatėse apygardose, bet, neoficialiais duomenimis, Liudas Jonaitis ir Vidmantas Kanopa gali nebenorėti dalyvauti Seimo rinkimuose.

Norint gerai pasirodyti parlamento rinkimuose, reikia laimėti apie 30 vienmandačių apygardų ir tai tikrai didelis krūvis bet kuriai partijai. Pavyzdžiui, 2020 metų rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 26 vienmandates, o 2016 metais Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 35. 

Tose savivaldybėse, kur socialdemokratai turi merą ir daugumą tarybose, tikėtina, kad gali pavykti pasinaudoti administraciniu resursu, todėl kandidatą išpopuliarinti lengviau, tačiau vienmandačių apygardų ribos nesutampa su savivaldybių ribomis, todėl pasinaudoti šiuo resursu tampa sunkiau. 

Kai kuriais atvejais merai gali užsimanyti tapti Seimo nariais, bet tokių atvejų daug nebūna. Kaip pasakojo vienas socialdemokratų meras, darbas savivaldybėje yra konkretesnis, aiškesnis, labiau prognozuojamas, tuo metu dalyvaudamas Seimo rinkimuose politikas nežino, ką tiksliai dirbs, net jeigu jo partija rinkimus laimės: galbūt gaus vadovauti komitetui, gal taps ministru, o gal tik bus atsakingas statistas balsavimo salėje. Tuo tarpu atsisakyti vienmandatės ją laimėjus nelabai išeina, kadangi paskui reikia rengti naujus rinkimus (atsisakyti mandato išrinkus politiką pagal sąrašą daug paprasčiau). 

„Išėjus į Seimą nieko neįmanoma prognozuoti: kas tu esi, kuo būsi, kiek laiko būsi. Aišku, žiūrint normaliai į valstybės valdymą, tai būtų natūralus karjeros šuolis. Netgi manau, kad kuo daugiau tų merų būtų Seime, tuo sveikesni sprendimai būtų mūsų valstybėje, nes niekas kitas geriau nežino, kaip viskas veikia, nei merai“, – pasakojo vienas merų.

„Šiuo metu nematau, kad labai veržtųsi merai. Tas žodis „veržtis“ taip toli nuo realybės, kad nežinau... Čia nebent ką nors priprašys, kas turi bent mažiukę ambiciją. O kai Mindaugo neliko, tai abejonės sukilo trigubai. Su Mindaugu dar gal kažkas ir būtų pasirašęs į kolektyvą“, – kalbėjo pašnekovas. 

Iš visų socdemų turimų merų nacionalines ambicijas galėtų puoselėti Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis, galbūt Vilniaus rajono meras, partijos rinkimų štabo vadovas Robert Duchnevič, kai kurie kiti merai, bet tai priklauso ne tik nuo konkretaus politiko apsisprendimo, bet ir nuo partijos matymo, mat netekus mero konkrečioje savivaldybėje naujuose mero rinkimuose galima ir pralaimėti – tai gana rizikinga. 

Dar reikia turėti mintyse, kad vienmandačių ribos nuosekliai keičiasi, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus: didmiesčiuose vienmandačių apygardų daugėja, o regionuose vienmandatės apygardos plečiasi ir apima ne po vieną savivaldybę. Tai reiškia, kad šios tendencijos socialdemokratams nėra palankios, nes didmiesčiuose rinkėjai dažniau balsuoja už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus arba kurią nors liberalią partiją. 

„Nieko nepadarysi, yra kaip yra, bet viskas tampa sudėtingiau. Kadangi ir regionuose vienmandatės pradeda apimti kelias savivaldybes, išeina taip, kad jose rinkimuose gali dalyvauti jau tik nacionalinio lygmens politikai, kadangi reikia turėti žinomumą skirtingose savivaldybėse“, – sakė socialdemokratų meras.