R. Zdanys teigia, jog pagrindinis skirtumas, kai žmonės nusprendžia išsiskirti, tarp bažnytinės ir civilinės santuokos yra tas, jog oficialiai skyrybų terminas bažnyčioje neegzistuoja.
O sudaryta santuoka traktuojama, kaip nesudaryta ar sudaryta negaliojančiai.
„Galioja principas, kad „ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“ ir galiojančiai sudarytos ir įvykdytos santuokos ryšio jokia žmogiška galia nutraukti negali.
O mes čia kalbame, kad bažnytinis teismas, teisės numatytais atvejais santuoką, sudarytą tarp dviejų asmenų, paskelbia negaliojančia. Vadinasi laikoma, kad ji buvo sudaryta negaliojančiai ir kad jos nebuvo“, – paaiškina bažnytinio teismo oficiolas.
Negaliojančią santuoką galima paskelbti dėl šių priežasčių
Pasak kunigo visas priežastis, dėl kurių galima paskelbti santuoką negaliojančia, galima suskirstyti į 3 pagrindines grupes. 1-ajai grupei priklauso tos priežastys, kurios traktuojamos kaip „ardančioji kliūtis“ santuokai. O iš viso tokių priežasčių yra 12.
Vadinamosioms „ardančiosioms kliūtims“ priklauso – amžiaus, lytinio nepajėgumo, giminystės, svainystės, įstatyminės giminystės, viešo padorumo, nusikaltimo, pagrobimo, kunigystės celibato, viešo skaistybės įžado (vienuolinių įžadų), santuokinių ryšių ir kulto (religijos) skirtumo kliūtys.
2-ajai grupei, anot R. Zdanio, priklauso tos priežastys, dėl kurių galima nuspręsti, kad santuokinis sutikimas buvo duotas ydingai.
„Ydingo santuokinio sutikimo pavyzdys galėtų būti, kai vienas asmuo turi psichinių ligų sutrikimų. Taip pat, jeigu sutuoktinis nesupranta esminių santuokos teisių ir pareigų, kitaip tariant nebrandus ar liaudiškai tariant nešeimyniškas žmogus. Jis gali būti prezidentas, geriausias verslininkas, tačiau šeimai netinkamas, nes dažnai nesupranta kas yra šeima“, – teigia kunigas.
Pripažinti santuoką negaliojančia dėl ydingo santuokinio sutikimo galima ir tada, jei nustatoma, kad vienas iš sutuoktinių negali įgyvendinti prisiimtų santuokinių pareigų dėl, pavyzdžiui, priklausomybės alkoholiui ar narkotikų.
Santuoką paskelbti negaliojančia galima ir tada, kai per klaidą susituokiama ne su tuo žmogumi, su kuriuo buvo planuojama tuoktis.
„Pavyzdžiui, dvi identiškos dvynės apsikeičia santuokos dieną“, – pavyzdį pateikia R. Zdanys.
Anuliuoti santuoką galima ir jei ji sudaryta per prievartą, iš baimės ar, jei žmogus vestuvių ceremonijos metu pameluoja laikytis santuokos įžadų. Pasak R. Zdanio, būtent pastaroji priežastis pasitaiko ypač dažnai.
„Ištaria žodžius „prisiekiu visada tau būti ištikimas“, o širdy galvoja: „išskyrus tuos 3 kartus į metus, kai su chebra važiuoju į medžioklę“. Išorėje pasako tuos žodžius, bet jie neatitinka vidinio nusistatymo“, – teigia kunigas.
Ydingu santuokiniu sutikimu galima laikyti ir tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių apgauna savo antrąją pusę ir ką nors apie save nuslepia, pavyzdžiui, kad yra teistas už sunkų nusikaltimą ar jei tuokiamasi su sąlyga, kuri turėtų išsipildyti ateityje (tarkime tuokiamasi su sąlyga, kad ateityje žmona pagimdys 3 sūnus).
Na o 3-iajai priežasčių grupei, dėl ko santuoka galima paskelbti negaliojančia, priklauso tos santuokos, kurios buvo sudarytos nesilaikant kanoninės santuokos sudarymo formos
„Kanoninė santuokos sudarymo forma tai yra asmeniškas suinteresuotų asmenų žodžiu santuokinio sutikimo pareiškimas, dalyvaujant bažnyčios įgaliotam asmeniui ir dviem liudininkams“, – paaiškina bažnytinio teismo oficiolas.
Klausia ar nenori susitaikyti
Vienam iš sutuoktinių išreiškus norą anuliuoti bažnytinę santuoką pirmiausia reikia pateikti ieškinį bažnytiniam teismui.
Kaip teigia R. Zdanys pagal dabar galiojančius įstatymus, kompetenciją nagrinėti bylą pirmenybę turi tos vyskupijos bažnytinis teismas, kuriame ir buvo sudaryta santuoka.
Kunigas prideda, kad byla taip pat nėra viešo nagrinėjimo, o visi proceso dalyviai yra apklausiami individualiai.
„Nėra, kad šalys ar liudininkai ar susitinka teismo salėje ir ten vienas po kito duoda parodymus. Mes visus proceso dalyvius apklausiame individualiai ir stengiamės, kad šalys net nesusitiktų koridoriuje. Jei ieškovą pakviečiame vieną dieną, tai atsakovą, dėl viso pikto, kitą dieną“, – pasakoja R. Zdanys.
Bažnytinio teismo oficiolas taip pat prideda, kad pirmiausia abiejų šalių taip pat yra pasiteiraujama ar sutuoktiniai nenori susitaikyti. Tiesa, kunigas priduria, kad dažniausiai tai būna labiau formalumas.
„Dažniausiai nesiimam kokių nors papildomų veiksmų, nes 98 proc. besikreipiančių į mus yra jau po civilinių skyrybų, turi civilinio teismo skyrybas. Ir 60 proc. dažnai gyvena su kitu asmeniu ir turi sukūrę šeimą, kad ir neformaliai“, – papildo R. Zdanys.
Prašo papasakoti savo istoriją
Atvykę į bažnytinio teismo apklausą, taip pat turi būti pasiruošę atsakyti ir į nemažai asmeninių klausimų. R. Zdanio teigimu, sutuoktinių yra paklausiama, kaip jie susipažino bei kiek laiko draugavo. Taip pat teiraujamasi ar buvo kokių nors nesutarimų iki santuokos, o jei pasirodo, kad taip, tuomet klausiama dėl kokių priežasčių šie nesutarimai kildavo.
„Tada nagrinėjame jų apsisprendimą santuokai – kas pasiūlė tuoktis? Ar kitai pusei buvo taikomas spaudimas sutikti, ar tuokėsi laisva valia iš meilės ir noriai? Ar santuokai ruošėsi patys, ar kas nors juos vertė tuoktis?“, – papildo kunigas.
Domimasi ir kaip vyko vestuvių ceremonija ir ar jos metu nebuvo kokių nors keistenybių – pavyzdžiui, kad viena pusė mėgintų pabėgti. Tuomet sutuoktinių klausiama kaip jų gyvenimas atrodė po vestuvių – kur ir kokiomis sąlygomis apsigyventa , kada ir dėl ko prasidėjo pirmieji nesutarimai bei kokia buvo pagrindinė „skyrybų“ priežastis.
Taip pat teiraujamasi ir ar buvo mėginta susitaikyti, ar pora išsiskyrusi civilinėje santuokoje bei kokia yra dabartinė jų šeimyninė padėtis.
Pirmos instancijos teismas kainuoja 200 eurų
R. Zdanys prideda, kad anksčiau, norint anuliuoti bažnytinę santuoką, reikėdavo gauti 2 vienodų skirtingų teismų sprendimų dėl santuokos negaliojimo.
Visgi nuo tada, kai Romos katalikų bendruomenei pradėjo vadovauti dabartinis popiežius Pranciškus, buvo įvestas palengvinimas, pagal kurį santuokai anuliuoti užtenka tik pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Norint anuliuoti bažnytinę santuoką, pareiškėjas taip pat turi sumokėti pirmosios instancijos bažnytiniam teismui 200 eurų mokestį. Tiesa, jei galimybės susimokėti nėra, tuomet pareiškėjas, pateikęs įrodymus, gali bažnyčios paprašyti iš dalies ar visiškai atleisti nuo šio mokesčio ir tuomet byla yra nagrinėjama už dyką.
Pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą paskelbti santuoką negaliojančia ar ne įprastai skiriamas 12 mėnesių laikotarpis.
Tiesa, R. Zdanys atkreipia dėmesį, kad jei ieškinį parašo abu sutuoktiniai, o kartu prideda ir santuokos negaliojimo priežastis bei akivaizdžius įrodymus, bylą išnagrinėti galima ir greičiau.
Bažnytinio teismo sprendimas įsiteisina praėjus 15 dienų nuo sprendimo paskelbimo.
