Statistiniais duomenimis, Lietuvoje per praėjusius metu mirė 39 574 žmonės, t. y. 568 asmenimis mažiau negu 2017 metais. Anot specialistų, Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi.
Išskiriamos trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Tai praėjusiais metais sudarė 82,3 proc. visų mirties priežasčių.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, nuo piktybinių navikų – 20,3 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 6,6 proc. visų mirusiųjų.
Dažniausia mirties priežastis – kraujotakos sistemos ligos – nusinešė 62,9 proc. moterų ir 47,3 proc. vyrų gyvybių. Didžioji dalis jų (63,9 proc.) mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,8 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų. Iš navikinių ligų dažniausiai stipriosios lyties atstovus pakirsdavo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio vėžys. 5,4 proc. mirusių vyrų mirties priežastimi tapo virškinimo sistemos ligos.
Dažniausiai moteris užklumpantys mirtini piktybiniai navikai – krūties, trachėjos, bronchų ir plaučių bei kiaušidžių. Trečioje vietoje moterų (vyrų – ketvirtoje) mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos.
Įžvelgia naujas tendencijas
Kaip minėta, vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje ir apima 20 proc. visų mirčių. Tačiau, pabrėžia specialistai, prognozuojama, kad mirtingumas nuo vėžio tik didės.
„Vėžys yra ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga. Didžiausi sergamumo rodikliai būdingi Vakarų ir Šiaurės Europos, Šiaurės Amerikos ir Australijos bei Naujosios Zelandijos gyventojams. Besivystančiose šalyse sergamumas onkologinėmis ligomis yra gerokai mažesnis, mažiausi rodikliai nustatyti Afrikos šalyse, kur trumpiausia gyvenimo trukmė ir mirčių struktūroje dominuoja infekcinės ligos“, – pastebėjo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad didžiausias sergamumas vėžiu būdingas vyresnio amžiaus žmonėms, todėl bendrai sergamumas didėja ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir didėjant vyresnio amžiaus žmonių daliai populiacijoje.
„Vėžys jau nebe pirmus metus yra pirmoji mirties priežastis amžiaus grupėje iki 70 metų. 2015 metų PSO duomenimis vėžys tarp mirčių priežasčių pirmavo ekonomiškai stipriose šalyse – JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, daugelyje Europos šalių, tarp jų – ir kaimyninėje Lenkijoje. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, mirtingumas nuo vėžio yra antroje vietoje“, – dėstė ji.
G. Smailytės pastebėjimu, pokyčiai, kuriuos matome dabar, yra susiję su antruoju epidemiologinio perėjimo laikotarpiu.
„Pirmasis vyko, kai atsirado priemonių sėkmingai kontroliuoti infekcines ligas (antibiotikai, skiepai) – jo metu lėtinės neinfekcinės ligos po truputį tapo pirmąją mirčių priežastimi, aplenkdamos infekcines. Antrojo perėjimo metu dėl profilaktinių priemonių ir gydymo tobulėjimo mirtingumas nuo kai kurių lėtinių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių, žymiai sumažėjo ekonomiškai stipriose šalyse. O vėžio gydyme progresas nors ir neabejotinai yra, jis ne toks ryškus. Taigi, prognozuojamas vėžio pirmavimas tarp mirčių priežasčių iš esmės yra susijęs su progresu gydant kitas ligas“, – dėstė epidemiologė.
Vėžys nebėra nuosprendis
Dar rudenį pristatyti naujausi 2012–2015 m. Nacionalinio vėžio registro duomenys atskleidė, kad vyrai dažniau serga priešinės liaukos (32 proc.) ir plaučių (13 proc.) vėžiu, tarp moterų dažnesni onkologiniai susirgimai – kiti odos navikai (19 proc.) ir krūtų vėžys (18 proc.).
Pristatydama naujausius duomenis NVI Vėžio registro vadovė Ieva Vincerževskienė pastebėjo, kad bendrai pasaulyje 2018 metais buvo diagnozuota daugiau nei 18 milijonų vėžio atvejų.
„Tačiau, prognozuojama, 2040 m. sergamumas vėžiu išaugs net 62 proc. Planuojama, kad bus diagnozuojama 27,5 mln. naujų vėžio atvejų ir 16,4 mln. mirčių nuo šios ligos“, – kalbėjo ji.
Visgi ji pabrėžė, kad tokio pagrindinės tokio augimo priežastys – diagnostikos metodų tobulėjimas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir didėjantis gyventojų skaičius.
Dažniausios vėžio lokalizacijos pasaulyje (apie 25 proc. visų atvejų): plaučių, krūties, storosios žarnos, priešinės liaukos. Kaip dažniausios vėžio lokalizacijos tarp mirčių nuo vėžio pasaulyje (apie 50 proc. visų mirčių) įvardijami plaučių, kepenų, skrandžių, storosios žarnos vėžys.
I. Vincerževskienė pabrėžė, kad Lietuvoje sergamumas vėžiu yra mažesnis nei ES vidurkis, bet mirtingumas didesnis.
„Kasmet bent vienu procentu sergamumas vėžiu auga. Tačiau turime gerą naujieną – mirtingumas nuo vėžio pradėjo mažėti. Šiandien drąsiai galima pasakyti, kad abiem lytims mirtingumas yra mažėjantis. Kasmet gyvybę išsaugome 65 žmonėms. Taigi galima pasakyti, kad gydytojai moka tvarkytis su vėžio diagnoze, taigi liga nebėra nuosprendis“, – kalbėjo ji.
Pasak G. Smailytės, ateityje Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, turbūt artimiausiu metu galime laukti mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjimo, dėl ko vėžys galimai užims pirmąją vietą tarp mirčių priežasčių tarp asmenų iki 70 metų amžiaus.
„Bendrai Lietuvoje vyrų mirtingumas nuo vėžio didėjo iki 90-ųjų vidurio, vėliau stabilizavosi, o moterų mirtingumo rodikliai labai nežymiai mažėja. Ir tokius mirtingumo pokyčius stebime esant nuosekliam sergamumo didėjimui. Tai patvirtina, kad vėžys tampa bent iš dalies suvaldoma liga – ne visi susirgę vėžiu miršta nuo jo, susirgusiųjų onkologinėmis ligomis išgyvenamumas nuosekliai gerėja, o kai kurių lokalizacijų vėžiu gydymas ypatingai efektyvus, ypač jei liga diagnozuojama anksti“, – sakė ji.
Įvardija naujus rizikos veiksnius
Kalbėdama apie dažniau diagnozuojamus vėžio atvejus, I. Vincerževskienė atkreipė dėmesį, kad vėžio rizikos veiksnių ir kancerogeninių medžiagų sąrašas yra nuolatos pildomas ir peržiūrimas.
„Atsiradus naujiems pagrįstiems įrodymams, kad kažkokia medžiaga gali sąlygoti vėžio išsivystymą, Tarptautinis vėžio tyrimų institutas Lione, Prancūzijoje, papildo kancerogeninių medžiagų sąrašą. Šiame sąraše yra ne tik medžiagos, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas, bet ir greičiausiai kancerogeniškos žmogui medžiagos, taip pat – galimai kancerogeniškos medžiagos. Tad mokslui žengiant į priekį, atsirandant vis daugiau moksliniais tyrimai pagrįstų įrodymų, nauji rizikos veiksniai yra identifikuojami ir stengiamasi mažinti jų poveikį žmonėms“, – kalbėjo ji.
Kaip pavyzdį ji pateikė raudonos mėsos poveikį.
„Kiaulienos, jautienos ir kitos raudonos mėsos vartojimas maistui prieš ketverius metus buvo priskirtas 2A kancerogenų grupei, kaip galimai kancerogenišką poveikį žmogui turintis rizikos veiksnys. O apdorota ir ilgalaikiam saugojimui paruošta raudona mėsa (sūdyta, rūkyta, konservuota) priskirta 1 kancerogenų grupei. Taigi yra moksliniais tyrimais pagrįstas ryšys tarp apdorotos raudonos mėsos vartojimo maistui ir tam tikrų lokalizacijų vėžio rizikos padidėjimo“, – sakė vėžio registro vedėja.
Anot jos, nors kiekvienas ligos atvejis yra unikalus, žiūrint į kaimynines, kitas Vakarų Europos šalis, pateiktų sergamumo duomenų tendencijos turėtų išlikti panašios.
