Pasak jos, 2024-aisiais skiedrų iš kirtimo liekanų prekyba pirmąkart biržos istorijoje viršijo aukštesnės kokybės skiedrų prekybą.
„Nepaisant staigiai nutraukto importo, pavyko ne tik kompensuoti žaliavos trūkumą, bet ir išvengti ryškesnių kainų šuolių. VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė – BNS) tapo pagrindiniu žemesnės kokybės kuro vartotoju, o Valstybinė miškų urėdija didino vietinės biokuro žaliavos pasiūlą rekordiniu tempu“, – pranešime sakė „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pasak „Baltpool“, skiedrų, gaunamų iš kirtimo liekanų, pardavimai per metus išaugo 31,3 proc. iki 4,3 TWh bei sudarė 51 proc. visos skiedrų prekybos.
V. Jonučio teigimu, aktyvesnę prekybą tokiomis skiedromis labiausiai lėmė VKJ, kurioje jos deginamos efektyviai.
„Tai gamintojams tapo signalu didinti tokio tipo biokuro gamybą, nes jis atitinka naujus rinkos poreikius. ES direktyvos taip pat skatina platesnį miško kirtimo liekanų panaudojimą“, – pranešime sakė V. Jonutis.
Anot jo, anksčiau miško kirtimo liekanos, pavyzdžiui, šakos, likdavo miškuose pūti, todėl jas deginant labiau mažėja priklausomybė nuo importo, mažiau žaliavos iššvaistoma.
Biokuro importą iš Baltarusijos Lietuva sustabdė 2022 metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
