Štai UNESCO ir HELCOM (Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos) neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad tiek Baltijos jūroje, tiek viso regiono upėse gausu įvairių medikamentų, kurių valymo įrenginiai iki galo neišvalo. Išleidžiamame vandenyje aptinkama paracetamolio, kofeino, ibuprofeno, kodeino, diklofenako ir kitų veikliųjų medžiagų.
Medikamentų efektyviai nepašalina
Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad tik 9 iš 118 farmacijos produktų yra efektyviai (daugiau kaip 95 proc.) pašalinami, o pusės produktų išvalymo efektyvumas yra mažesnis kaip 50 proc.
Daug tokių medžiagų vandens ekosistemą pasiekia netinkamai elgiantis su medicinos atliekomis. Be to, ataskaitoje akcentuojama, kad prie medikamentinės vandens taršos prisideda ir gyvuliai, nes veterinarai naudoja vis daugiau įvairių vaistų. Skaičiuojama, kad po valymo įrenginių atliekamų procesų į aplinką kasmet išskiriama 1800 tonų medikamentų.
Aplinkos apsaugos agentūra patvirtino, kad pagrindinis farmacinių medžiagų šaltinis yra buitinės nuotekos. Taip su nuotekomis vaistų likučiai patenka į upes ir į jūrą. Vis dėlto ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva tyrimui duomenų nepateikė. Kaip informavo agentūra, farmacinės medžiagos kol kas nėra įtrauktos į Baltijos jūros ir Kuršių marių valstybinę aplinkos monitoringo programą, nes pagal šiuo metu Europoje galiojančius teisės aktus tai nėra privaloma.
Ties upėmis taršos nenustatė
Agentūra akcentavo, kad šalyje yra atliekami farmacinių medžiagų tyrimai pagal Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimus.
„Per paskutinius ketverius metus farmacinės medžiagos buvo tirtos keturiose Lietuvos upių monitoringo vietose (Neryje, Nemune, Akmenoje-Danėje ir Kulpėje), esančiose žemiau didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių). Buvo atlikti šių farmacinių medžiagų tyrimai; Hormonai (17-alfa-etinilestradiolis(EE2), 17-beta-etinilestradiolis(E2), Estronas(E1)), makrolidų grupės antibiotikai (Eritromicinas, Klaritromicinas, Azitromicinas), nesteroidas (Diklofenakas). Tyrimų metu nustatyta, jog farmacinių medžiagų koncentracijos yra mažesnės už didžiausią metodo kiekybinio įvertinimo ribą“, – teigiama tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Ką daryti?
Kartu atkreiptas dėmesys, kad vienas iš minėtosios problemos sprendimo būdų būtų geresnis nuotekų išvalymas. Agentūra informavo šiuo metu dalyvaujanti projekte MORPHEUS („Farmacinių medžiagų šalinimas pietinės Baltijos jūros rajonuose), kuris kaip tik ir nagrinėja esamas valymo technologijas ir rengia rekomendacijas.
„Projekto metu analizuojama ir vertinama informacija apie vaistų suvartojimo pobūdį pietinės Baltijos jūros rajone bei informacija apie farmacinių medžiagų išleidimą į aplinką iš kelių pasirinktų nuotekų valyklų Pietinės Baltijos jūros regione Švedijoje, Vokietijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Projekto metu atliekama esamų valymo technologijų būklės analizė bei ruošiamos rekomendacijos dėl tinkamų pažangių valymo technologijų. Vienas iš projekto uždavinių yra atlikti farmacinių medžiagų tyrimus nuotekose ir paviršiniame vandenyje“, – teigia aplinkos apsaugos agentūros atstovai.
Lietuvoje projekto metu buvo paimti mėginiai Klaipėdos, Palangos, Nidos, Kretingos nuotekų valymo įrenginiuose, taip pat upėse (Akmena-Danė, Tenžė), Klaipėdos sąsiauryje, Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. Tiriama 15-os farmacinių medžiagų (pvz., diklofenakas, paracetamolis, ibuprofenas, metoprololis ir kt.) koncentracijos. Projekto tyrimų rezultatai bus paskelbti 2019 metais.
Neišeitų atmesti galimybės, kad jūrą pasiekia ir narkotinių medžiagų likučiai. Dar pavasarį skelbto tarptautinio nuotekų tyrimo duomenimis, kuomet buvo tirti ir didieji Lietuvos miestai, lyginant su Europos miestais, Lietuva išsiskyrė pagal nustatytus metamfetamino kiekius nuotekose – Kaunas buvo 8 miestas, o Vilnius – 13, Europos miestų kontekste. Didžiausios kokaino, amfetamino ir MDMA koncentracijos buvo nustatytos Klaipėdoje, o metamfetamino – Kaune.
Vis dėlto aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad ši atliekanti tyrimus pagal Europos sąjungos mastu stebėtinų medžiagų sudarytą sąrašą: „Kol kas narkotinės medžiagos į šį sąrašą nepatenka, todėl Aplinkos apsaugos agentūra tokių tyrimų neatlieka.“
Fekalijų šaltinis – ir naminiai augintiniai
Ne tik jūroje, bet ir kituose vandens telkiniuose vasarą didėja užterštumo žarninėmis lazdelėmis ir žarniniais enterokokais rizika.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė Evelina Maziliauskaitė pabrėžė, kad mikrobiologinė tarša vandens telkiniuose gali būti padidėjusi dėl keletos priežasčių.
„Tai gali lemti padidėjusi oro temperatūra, kuri sudaro palankias sąlygas bakterijų dauginimuisi. Taip pat – didelis besimaudančiųjų srautas, vandens telkiniuose besimaudantys naminiai augintiniai, pvz. šunys. Įdomu tai, kad vandens telkiniuose plaukiojantys paukščiai, pavyzdžiui, laukinės antys, gulbės, kuriuos poilsiautojai privilioja prie paplūdimių, juos lesindami taip pat prisideda prie vandens telkinių mikrobiologinės taršos.“
Specialistė priminė, kad maudantis bakterijomis užterštuose vandens telkiniuose gresia žarnyno, akių ar ausų infekcijų rizika. „Didesnę tikimybę užsikrėsti jomis turi vaikai, vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės. Todėl maudytis vandens telkiniuose, kuriuose mikrobiologinė tarša viršija ribines vertes – nerekomenduojama“, – sakė E. Maziliauskaitė.
