Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje dėl įvykių su padegamosiomis medžiagomis Europos šalyse buvo surengta nemažai pasitarimų. Prezidento J. Bideno vyriausieji patarėjai analizavo perimtų aukštų GRU pareigūnų pokalbių įrašus, kuriuose gaisrai Leipcige, Birmingeme ir Lenkijoje buvo traktuojami kaip operacija, nagrinėjanti prekių gabenimo Europoje logistiką.
Kelis tokius siuntinius vėliau sulaikytas asmuo siuntė ir iš Vilniaus. Keli jų užsidegė DHL sandėliuose ir tik per plauką pavyko išvengti tragedijos. Anot WSJ, Lietuvos policija sulaikė įtariamąjį, kuris iš DHL siuntų centro Vilniuje išsiuntė keturis padegamuosius užtaisus. Pastarasis prisistatė kaip Igoris Prudnikovas, tačiau tikrasis jo vardas yra Aleksandras Suranovas.
Vėliau keli panašūs siuntiniai buvo išsiųsti ir iš kelių kitų Europos šalių.
Didžiulė katastrofos rizika
GRU pareigūnai pokalbiuose patvirtino, kad trys padegamieji įtaisai buvo suprojektuoti taip, kad būtų galima tiksliai nustatyti degiosios medžiagos magnio pagrindu užsidegimo laiką.
Kitas žingsnis greičiausiai būtų buvęs siuntinių išsiuntimas į JAV ir Kanadą, teigiama „New York Times“. Tai kėlė rimtą pavojų šių šalių piliečiams, nes kai kuriais atvejais siuntos keliauja ir keleiviniais laineriais.
Manoma, kad GRU tikėjosi, jog siuntiniai užsidegs jau ant žemės, tačiau JAV ekspertai manė, kad nelaimingų atsitikimų danguje, pavyzdžiui, dėl vėluojančių skrydžių, tikimybė yra didelė.
„Katastrofiškos klaidos rizika buvo akivaizdi, jie galėjo užsidegti visiškai pilname lėktuve“, – neseniai duotame interviu sakė JAV vidaus saugumo sekretorius Alejandro Mayorkas.
Putiną perspėjimas pasiekė
Baltųjų rūmų pareigūnai bandė suprasti V. Putino vaidmenį siuntinių gabenimo istorijoje. Keli pareigūnai teigė, kad sąmokslas galėjo būti GRU karininkų, veikusių pagal įsakymą didinti spaudimą JAV ir jų NATO sąjungininkėms, iniciatyva.
Po susitikimų Baltuosiuose rūmuose buvo nuspręsta įspėti Rusijos prezidentą dėl tokių veiksmų. J. Bidenas šią užduotį pavedė savo patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Jake’ui Sullivanui ir CŽA direktoriui Williamui Burnsui. Jie turėjo susisiekti su Rusijos lyderio aplinka. Vienas aukšto rango pašnekovas laikraščiui sakė, kad žinia buvo perduota daugeliu kanalų, įskaitant prezidento patarėją Jurijų Ušakovą, SVR (Užsienio žvalgyba) vadovą Sergejų Naryškiną ir FSB (Saugumo tarnyba) direktorių Aleksandrą Bortnikovą.
Įspėjime buvo teigiama, kad Maskva būtų įtraukta į „pagalbos terorizmui“ šalių sąrašus, jei sabotažas sukels masinių aukų ore ar ant žemės.
Perspėjimas pasiekė V. Putiną, sakė pareigūnai, kurie pirmieji aprašė slaptą keitimąsi informacija su Kremliumi. Ir Vašingtonas, atrodo, pasiekė norimą rezultatą, rašoma NYT: Europoje nebesikartoja eilė gaisrų sandėliuose ir aerouostuose. Tačiau neaišku, ar V. Putinas įsakė visiškai atsisakyti programos, ar ją kuriam laikui pristabdyti. Gali būti, kad, kaip laikraščiui teigia pareigūnai, Rusija dabar kuria pažangesnius sprogstamuosius įtaisus.
Apie galimų gaisrų grėsmę buvo įspėtos oro linijų bendrovės, kurios nuo praėjusio rugpjūčio sugriežtino krovinių gabenimo į Jungtines Valstijas taisykles. Kai kurios iš šių priemonių yra žinomos, apie kai kurias nebuvo viešai paskelbta, teigiama leidinyje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
