Baltarusijoje buvo sulaikyta ekskursijas organizavusi šalčininkietė

„Taip, taip, aš buvau Baltarusijos izoliatoriuje 50 dienų“, – sakė T. Kanatova. 

Paklausta, kokiais motyvais buvo sulaikyta, moteris nurodė, kad telefonu tokių dalykų neaptarinės: „Nė pa telefonu girdėti, nė pa telefonu kalbėti“, – prasta lietuvių kalba atsakė T. Kanatova. 

Moteris 2011 metais su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso sąrašu kandidatavo į Šalčininkų rajono tarybą. T. Kanatova pati 1960 metais yra gimusi Baltarusijoje, Gardino apskrityje, taip pat Sovietų Sąjungos laikais Baltarusijoje baigė aukštąją mokyklą ir įgijo ekonomistės-buhalterės specialybę. 

Neseniai Baltarusijoje mirė sulaikytas Lietuvos pilietis

Neseniai skelbta, kad Baltarusijos įkalinimo įstaigoje mirė sulaikytas Lietuvos pilietis Nikolajus Ribikovas, gimęs 1953 metais. Jis dirbo Vilniaus universiteto ligoninės „Santaros klinikų“ ūkio dalies santechniku ir gana dažnai važinėjo į Baltarusiją. 

Baltarusijos muitinė paskelbė, kad šio Lietuvos piliečio vairuojamo automobilio „Mercedes“ durelėse Gardino muitininkai aptiko kartonines dėžutes su 98 šoviniais. N. Ribikovas buvo sulaikytas 2023 m. gruodžio 31 dieną. 

Vyriškui Baltarusijoje buvo iškelta baudžiamoji byla dėl kontrabandos, jam grėsė įkalinimas iki 7 metų, tačiau teismo Lietuvos pilietis nebesulaukė: būdamas sulaikymo įstaigoje N. Ribikovas mirė. Egzistuoja tikimybė, kad sulaikytas Lietuvos pilietis galėjo negauti būtinos medicininės pagalbos, vyro sveikata nebuvo labai gera.   

Lietuvos užsienio reikalų ministerija neseniai pranešė gavusi informacijos apie mūsų šalies piliečio mirtį įkalinimo įstaigoje bei įteikusi notą su griežtu protestu, nes Baltarusijos pusė nepasivargino pranešti Lietuvos konsuliniams pareigūnams nei apie vyro sulaikymą ar sulaikymo pagrindus, nei apie jo sveikatos būklę, nei sudarė sąlygas lankyti sulaikytąjį ar teikti jam konsulinę pagalbą.

„Tokiais veiksmais Baltarusijos Respublika šiurkščiai pažeidė Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių“, – teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Užsienio reikalų ministerija pažymi, kad pastaruoju metu suintensyvėjo Baltarusijos institucijų priešiški ir provokaciniai veiksmai prieš Lietuvos piliečius, jau esančius ar laikinai atvykusius į Baltarusiją: Lietuvos piliečiai yra neteisėtai sulaikomi, jiems pateikiami išgalvoti kaltinimai.

Ministerija primygtinai rekomenduoja Lietuvos piliečiams nevykti į Baltarusiją, o tiems, kurie šiuo metu yra šalyje, nedelsiant išvykti. Atsižvelgiant į šias bei kitas aplinkybes, Lietuvos piliečių kelionės į Baltarusiją, ignoruojant Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas, kelia grėsmę jų pačių saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Baltarusijos žvalgybininkai nesnaudžia

Lietuvos žvalgybos tarnybos – Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas – ne kartą ir ne du perspėjo Lietuvos piliečius nevykti į Baltarusiją, nors migracija per sieną vyksta gana intensyviai.

Pastaruoju metu Vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio kontrolės punktus, nutrauktas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, uždraustas keleivių išlaipinimas ir įlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio stotyse, 50 proc. sumažintas leidimų skaičius vežėjams, kurie vykdo keleivių vežimą autobusais į Baltarusiją ir iš jos. Visi šie sprendimai turėtų sumažinti migraciją į Baltarusiją. 

„Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos žvalgyba veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, kurios 2023 metais pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios. Nors pasienyje atliekamų apklausų pirminis tikslas yra užkardyti ne iš Lietuvos kylančias grėsmes Baltarusijos režimui, jomis taip pat naudojamasi žvalgybos informacijai apie Lietuvą rinkti ir asmenims, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą, nustatyti“, – Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už praėjusius metus nurodė abi žvalgybos tarnybos. 

Kaip nurodoma, pasienyje baltarusių žvalgybos darbuotojai tikrina žmonių mobiliuosius telefonus, kompiuterius, peržvelgia kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas. Baltarusių žvalgyba renka informaciją apie keliaujančių lietuvių tikslus, politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti, ar žmogus turi ryšių su sienos apsaugos, kariuomenės, teisėsaugos ar žvalgybos pareigūnais. 

Iš esmės baltarusių žvalgyba siekia nustatyti buvusius ir esamus valstybės ir savivaldybių tarnautojus, teismų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus, darbuotojus, kariškius, verslininkus, strateginių įmonių darbuotojus, žurnalistus ar kontrabandininkus bei kitus pažeidėjus. 

Jeigu Baltarusijos žvalgyba nustato, kad konkretus žmogus gali būti jiems naudingas, tuomet ieškoma būdų jį užverbuoti. Bet jeigu Lietuvos pilietis nesutinka bendradarbiauti su baltarusiais, prasideda psichologinis spaudimas ir šantažas, kartais pasinaudojama įvykusiais ar inscenizuotais eismo įvykiais, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo procedūrų pažeidimais. Kitaip tariant, Lietuvos piliečiai gali būti bauginami bendradarbiauti.