„Mikrokreditai suteikė galimybę skatinti verslumą savivaldybėse. Ten buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi mažai naujų įmonių, trūko lėšų veiklai plėtoti. Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savivaldybėse veikiančioms įmonėms teko daugiau kaip trečdalis lėšų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė.
Būtent Alytaus,Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Tauragės apskričių savivaldybių teritorijose veikiančioms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms buvo taikytos palankesnės kreditavimo sąlygos.
Anot UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) generalinio direktoriaus Audriaus Zabotkos, mikrokreditų teikimas buvo viena pirmųjų ir labai sėkmingų finansų inžinerijos priemonių, tiesiogiai prisidėjusių prie užimtumo skatinimo plėtotinuose regioniniuose centruose.
„Lietuvoje verslumas nėra pakankamai išvystytas, o verslo šeimininkai dar yra nedaug žmonių. Mikrokreditai ypač reikalingi patiems smulkiausiems verslams“, – sakė B. Vėsaitė. Anot jos, jaučiamas didžiulis mikrokreditų ir pradedamojo verslo poreikis. Jį bus stengiamasi patenkinti kuo geriau.
Daugiausia mikrokreditų buvo išdalyta įmonėms, veikiančioms Vilniaus (11,96 mln. Lt), Panevėžio (7,29 mln. Lt) ir Šiaulių apskrityse (6,9 mln. Lt). Daugiausia lėšų skirta prekybos, paslaugų, gamybos srityse dirbančioms įmonėms. Tai, pasak A. Zabotkos, lėmė sąlyginai nedidelė paskolos suma – iki 86 tūkst. litų. Ūkio ministrės teigimu, vienas iš pagrindinių Vyriausybės prioritetų – skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, o daugiausia dėmesio skirti regioninei plėtrai.
Bankų atstovai teigia, kad iš priemone pasinaudojusių įmonių tik labai mažas procentas susidūrė su sunkumais ar bankrutavo. Absoliuti dauguma mikrokreditą gavusių įmonių kelis kartus padidino darbuotojų skaičių, pradėjo sėkmingai bendradarbiauti su užsienio įmonėmis ir prisidėjo prie šalies eksporto augimo.
Visą mikrokreditavimo priemonę administravo INVEGA. Vidutinė paskola sudarė 71,5 tūkst. Lt. 2006 m. įvykdžius finansinių tarpininkų atrankos konkursą, priemonei skirtos lėšos buvo paskolintos AB Šiaulių bankui (15 mln. Lt), UAB Medicinos bankui (8,3 mln. Lt) ir AB DnB Nord bankui (5,5 mln. Lt), nes šios finansų institucijos pasiūlė geriausias sąlygas įmonėms teikti mikrokreditus.
Įmonės, pasinaudojusios mikrokreditais, mokėjo nustatyto dydžio palūkanas ir banko maržą, kuri turėjo būti ne mažesnė kaip 4 proc. Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių sav. teritorijose palūkanų norma buvo 0,5 proc. mažesnė.
Dar 2006 m. Vyriausybės nutarimu buvo pradėti teikti mikrokreditai labai mažoms, mažoms ar vidutinėms įmonėms. Vyriausybė tuo metu tam skyrė 28,8 mln. Lt. Tai buvo pirmoji Lietuvoje finansų inžinerijos priemonė, kurią įgyvendino Ūkio ministerija. Ši priemonė tiesiogiai prisidėjo prie darbo vietų kūrimo ir verslumo skatinimo tose savivaldybėse, kuriose buvo didelis nedarbo lygis, steigėsi labai mažai naujų įmonių ir (ar) jos stokojo lėšų veiklai plėtoti.
