Dešinieji liberalūs ekonomistai nuolat meluoja, kad bet koks politikų kišimasis į ekonomiką - mokesčiai, perskirstymas, muitai ir panašiai - yra brovimasis į natūralią rinką ir todėl blogas dalykas. Liberalai įsitikinę, kad ekonomika turi būti kuo laisvesnė: be mokesčių ar su mažais mokesčiais, be perskirstymo, be muitų ir t.t. Esą tai garantuoja asmeninę piliečių laisvę ir nacionalinės ekonomikos produktyvumą. Toliau einant ta pačia kryptimi dešinieji pasisako už minimalią socialinę apsaugą ar net ragina išvis jos atsisakyti. Jie tiki rinkos jėga ir yra priešiškai nusiteikę profesinių sąjungų atžvilgiu. Po komunizmo žlugimo liberalus požiūris dominuoja Vidurio ir Rytų Europoje.
Iš tiesų jie klysta. Spartus ekonomikos augimas ir aukštas darbo našumas yra suderinamas su profesinių sąjungų aktyvumu, išplėtota socialinės apsaugos sistema, aukštais mokesčiais ir aukštu individualios laisvės lygiu. Neseniai pasirodžiusi Neilo Brookso ir Thaddeuso Hwongo studija tyrinėja socialinę paramą ir ekonomines išlaidas valstybėse su aukštu ir žemu mokesčių lygiu.
Studijoje lyginamos valstybės su dideliais ir mažais mokesčiais. Prie pirmųjų priklauso Skandinavijos valstybės (Norvegija, Švedija, Danija ir Suomija), kur mokesčių lygis vidutiniškai siekia 47 proc. BVP pajamų, o antroje šalių grupėje yra anglų ir amerikiečių (angl. Anglo-American) valstybės, kurioms studijoje priskiriamos Airija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Naujoji Zelandija - čia vidutinis mokesčių lygis sudaro 29 proc. BVP pajamų. Tyrimas buvo atliekamas 1990-2002 metais.
Pagal liberalų logiką, Skandinavijos valstybės, kuriose mokesčiai didesni, turėtų turėti kur kas prastesnius ekonominius rodiklius, lyginant su žemų mokesčių valstybėmis. Tačiau pažvelkime į tyrimo rezultatus.
Pastaba. BVP - bendrasis vidaus produktas
Apibendrinus galima sakyti, kad Skandinavijos valstybės, kuriose mokesčiai aukšti, nė kiek nenusileidžia arba yra net konkurencingesnės ekonominėje srityje, lyginant su anglų ir amerikiečių valstybėmis, kuriose mokesčiai žemi. Šie duomenys nepatvirtina dešiniųjų ekonomistų teiginių, kad Skandinavijos valstybių aukšti mokesčiai sukuria papildomą naštą verslui, mažina darbo našumą ir efektyvumą.
Maža to, Skandinavijos valstybėse, nenusileidžiančiose mažų mokesčių šalims ar net jas lenkiančiose ekonominiu požiūriu, yra kur kas geresni ir socialinės sistemos rodikliai - socialinės apsaugos, turto pasiskirstymo, saugumo darbo rinkoje ir profesinių sąjungų įtraukimo.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Visų pirma, tai kelia iššūkį politikų ir apžvalgininkų sukurtam mitui, jog dabartinė kraštutinė laisvosios rinkos politika yra vienintelė įmanoma. Yra geresnių kelių, tačiau kol kas jiems Lietuvoje neatstovauja nė viena politinė jėga!
Antra, nepaisant nuolatinių gąsdinimų, pasigirstančių iš dešiniųjų pusės, politinis apsisprendimas didžiausią reikšmę teikti socialinei apsaugai ir tautos gėrybių perskirstymui nesukelia papildomos naštos darbo našumui ir efektyvumui.
