O šis sindromas nėra toks nekaltas, kaip atrodo – perdegimas pasireiškia ne tik emociniu išsekimu ar fiziniais negalavimais, bet ir gali baigtis rimtomis neurologinėmis arba širdies ir kraujagyslių ligomis.
Marijampolietė Veronika dirba mamos įkurtoje kelionių agentūroje. Prieš ar po kelionių sezono moteris jaučia nuovargį ir įtampą, nors, pavyzdžiui, ir dabar visada yra lengvam budėjimo režime, telefonas šalia net ir nedarbo metu.
„Nuskrido klientai, jau 7 valandą ryte buvo nuskridę į savo atostogas, o aš jau jiems rašau 8 – tai kaip skrydis, o kaip vaikai, gerai pernešė skrydį, nes pirmą kartą skrido“, – pasakoja marijampolietė Veronika Senkutė.
O nuo įtampos Veronika prastai miega, atsibunda pavargusi, atsiranda ir valgymo sutrikimų.
„Tada imu kažkokias tai priverstines sau atostogas trumpas, bent kelių dienų pabėgimo nuo visko, tiesiog atsiribojimo, nes tiesiog nebegaliu kitaip. Ir nesakau, kad elgiuosi gerai. Vadinasi, aš anksčiau neįvertinau savo blogos būsenos. Pagaunu tada, kai jau yra riba“, – sako Veronika.
Ir tokių pavyzdžių, kaip šis, yra ne vienas:
„Aš po atostogų į darbą negrįšiu. Keisiu profesiją, kažką tai. – Jaučiat, kad nepavežat jau? – Taip. Man tas perdegimas jaučiu, kad įvykęs.“
„Blogio jausmas kažkoks būna, pyktis būna. Atrodo, nesinori nieko, tik mest tą darbą ir eit namo.“
„Kažkaip gal su metais atrandi tai, kad reikia ir poilsio. Reikia ne tik tai „darbas, darbas“, bet reikia ir sau kažką leisti.“
„Po darbo grįžti, atsipalaiduoji, namuose kokio alaus atsigeri ar kokį serialą įsijungi, tu užmiršti apie darbą.“
O kad darbuotojai neperkaistų nuo darbo, kai kuriose įmonėse iš anksto atliekami tyrimai jų emocinei būklei nustatyti. Po jų paaiškėja, kad žmonės darbe kartais perdega.
„Būna pas tuos darbuotojus, kurie dirba tiesiogiai fronte, kurie susiduria su klientais, ateinančiais su savo problemom, ir patys tom problemom persisunkia, tai labai greitai galime sužinoti, kur elektros kaina pakilo ne iš žiniasklaidos, o iš to, kaip atėjo klientai“, – kalba „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė Eglė Staniulionė.
Tad įmonė norėdama, kad jų darbuotojai visiškai „neišsikrautų“, galvoja jiems įvairių pramogų darbe, kad jie galėtų atsiriboti: ar tai būtų mini krepšinis, stalo tenisas, ar kompiuteriniai žaidimai, taip pat skatina eiti atostogų, apmoka dalį psichikos sveikatos specialistų paslaugų ir kartais net nebeleidžia dirbti.
„Ėmėmės tokių akcijų atrakcijų, kai skatinom susitvarkyti savo kalendorių, kad visi matytų, kada tu pradedi dirbti, kada baigi dirbti. Nebijok pasakyt kolegai, kad po 17 aš nedirbu, tai yra mano laikas ir niekas ant tavęs neturi pykti, jeigu tu į tą laišką neatsakai čia ir dabar“, – teigia E. Staniulionė.
O darbe perdega net apie 70 procentų žmonių. Pasaulinė sveikatos organizacija perdegimą apibūdina kaip sindromą, kuris išsivysto dėl nuolatinio blogai valdomo streso darbe, dėl kurio žmogus jaučiasi emociškai ir fiziškai išsekęs.
„Žmogus greičiau pavargsta ir ilgiau, daugiau reikia laiko tam nuovargiui pašalinti. Kitas dalykas – atsiranda kažkoks neapibrėžtas nerimas. Kažkas vyksta ne taip, nelabai aišku, kas ne taip. O tada prasideda tokie dalykai, kad nuovargis tampa beveik nuolatinis, miegas sutrinka, skausmai gali atsirasti įvairūs“, – aiškina psichologė Mirolanda Trakumaitė.
Ir tai tik pradiniai perdegimo signalai. Vėliau į darbą žvelgiama kritiškai ir negatyviai, daroma daugiau klaidų, sunku pasiekti tikslų. Taip sumenksta ir žmogaus savivertė. O galiausiai darbuotojas nuo pat ryto nebeturi nei jėgų, nei noro kažką veikti. Ir, jei laiku nesusizgrimba – arba išeina iš darbo, arba suserga įvairiomis ligomis. Tiesa, dėl perdegimo padidėja netgi avarijų ir kitų nelaimingų atsitikimų tikimybė.
„Perdega dažniau tie, kurie turi polinkį į perfekcionizmą, kurie visada ir viską nori kontroliuoti, kurie kartais turi tokių ne visai nepamatuotų ambicijų, kurie nesugeba pasakyti kartais ne tam tikrose situacijose, kurie nesugeba paprašyti“, – sako M. Trakumaitė.
O perdegimo rizika Lietuvoje, pasak psichologės, dar didesnė negu turtingesnėse Vakarų Europos šalyse.
„Yra šalys, kur iš tikrųjų žmonės už tas pačias valandas uždirba daugiau, darbo valandos yra brangesnės. Tuo tarpu pas mus, iki šiol žmonės turi dirbti daugiau, ilgiau, kad sugebėtų turėti tai, ką jie nori turėti“, – tvirtina M. Trakumaitė.
Ir visgi norėdami neperdegti žmonės turėtų planuoti tiek užduočių, kiek realiai gali įvykdyti, nedirbti savaitgaliais ir naktį. Daryti elementarius, bet kartais labai sudėtingus dalykus – valgyti, sportuoti ir miegoti.
„Smegenys miego metu atlieka valymą, apsaugo mus nuo streso, išvalo tas nereikalingas šiukšles ir neigiamas emocijas tuo metu, kai miegam. Taigi pakeisti miegą darbu jokiu būdu negalima, nes ateis diena, kai norėsite miegoti, bet negalėsite užmigti arba negalėsite išmiegoti visą naktį“, – tikina Vilniaus universiteto profesorė Rūta Mameniškienė.
Nemiga taip pat gali išduoti, kad jums perdegimo sindromas. Tad darbuotojams neperdegti, pasak profesorės, padėtų ir darbdaviai, pavyzdžiui, įrengdami kambarius, kuriuose jie galėtų darbo metu ne tik pailsėti, bet ir pamiegoti arba:
„Adaptuoti darbo valandas prie žmogaus chronotipo, juk vieni yra vyturiai, kurie gali pradėti darbą anksti, bet anksti jį baigti ir eiti miegoti, o kiti yra pelėdos vadinamieji, kurie vakare gali dirbti ilgai, bet jie ryte nedarbingi, tai juos versti anksti ryte pradėti darbą irgi yra kaip ir neteisinga jų organizmo somatinei vadinamajai būklei“, – sako R. Mameniškienė.
Kai kuriose užsienio įmonėse darbuotojai išmiegoję 8 ar 9 valandas gauna apdovanojimą. Mat tokie žmonės dirba efektyviau ir įmonei atneša daugiau pelno. Na, o jau perdegusiems rekomenduoja štai ką.
„Kai mes jau šnekam apie perdegimą, pora dienų čia tikrai nebedaro pagado“, – kalba M. Trakumaitė.
Reikia arba ilgalaikių atostogų arba iš tikrųjų iš esmės keisti tam tikrus dalykus: tiek savo įpročius, tiek, aišku, mokytis streso valdymo.
