Naujienų portalo tv3.lt laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ svečias – atsargos pulkininkas ir Lietuvos pulkininkų asociacijos vadovas Vaidotas Malinionis.
Aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje ėjęs karininkas jau kelerius metus vis kalba, kad Lietuva turėtų sunerimti stebėdama karo Ukrainoje eigą ir Vakarų pasiryžimą ginti kaimynes nuo didelio agresoriaus.
„Jeigu Vakaruose pradeda trūkti valios, nors jie nekariauja su niekuo, tai keista, reikia tiesiog lyderių, kurie priimtų reikalingus sprendimus. Deja, tenka konstatuoti, kad šiandieniniai Vakarai tokių ryškių lyderių neturi, kurie priimtų teisingus, reikalingus sprendimus ir tai, be abejo, trukdo“, – sakė V. Malinionis.
Kiek laiko Lietuva turėtų gintis be NATO?
Pasak atsargos pulkininko, Vakarų Europa vis dar tebegyvena drebėdama dėl to, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali panaudoti branduolinį ginklą. O tai stabdo ne tik ginklų tiekimą į Ukrainą, bet ir patį suvokimą, kaip reikėtų gintis, jei Rusija atsisuks į Baltijos valstybes ar kitas naująsias NATO nares.
„Baimė yra tai, kuo Putinas gyvena, jį maitina Vakarų baimė ir neryžtingumas. Aš nežinau, kodėl mes bijome žodžio karas? Rengtis karui, kadangi jie vyksta aplinkui, tai yra normalu, kodėl mes neakcentuojame, kad mes norime laimėti karą arba daryti taip, kad jo nebūtų mūsų teritorijoje, nes Lenkijos valstybėje atvirai politikai šneka, kad mes rengiamės karui“, – tikino V. Malinionis.
Tačiau tik nedaugelis politikų viešai kalba ir diskutuoja apie tai, kad Lietuvai pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis gali tekti gintis vienai, kol sulauks NATO sąjungininkų pagalbos.
„Jūs matote tą patį, kad mums reikės gintis vieniems kažkurį laiko tarpą? – Taip ir mes nežinome, kokį laiko tarpą, nes nereikia užmiršti, kad NATO yra karinė-politinė organizacija“, – sakė pulkininkų asociacijos vadovas, primindamas, kad turime tokias šalis kaip Vengrija ar Turkija, kurios palankiau žiūri į Rusiją ir dažnai ją palaiko.
Be to, gali užtrukti ir kol NATO sąjungininkai, esantys Lietuvoje, priimtų sprendimą ginti mūsų šalį.
„Ar tikrai čia esantis kontingentas vykdys mūsų įsakymus ir kaip ta procedūra veiks, mes nežinome. Mes nežinome, kokiu greičiu bus priimti politiniai sprendimai. Ne veltui Rusija dislokavo branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje – tai puiki spaudimo ir neryžtingumo išlaikymo priemonė“, – diskutavo V. Malinionis.
Šalies gynyba – valstybės išlikimo klausimas
Konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis atvirai išstojo ir pareiškė, kad Lietuvai gresia egzistencinis pavojus. Tačiau kol kas valdančioji koalicija jokių veiksmų nesiėmė ir šių metų biudžeto neplanuoja keisti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „33min. su Artūru Anužiu“ Vaidotas Malinionis tvirtino, kad mums kritiškai trūksta tikrų lyderių ir bendros valstybės vizijos, kaip mes ginsimės nuo Rusijos.
„Reikia lyderystės, reikia vizijos ir kad visa tai būtų labai nuosekliai daroma, ir tada aiškū, kokie prioritetai, bet viso šito nėra, mes gyvename tam tikrame chaose. Mes matome blaškymąsi visuose lygiuose ir nesusikalbėjimą, dėl to, kad nėra vizijos ir nėra lyderystės, tai ne veltui Romos imperija diktatorių pasiskyrė, tam, kad toks chaosas būtų suvaldytas“, – sakė pulkininkų asociacijos vadovas.
V. Malinionis sako, kad bent jau kol kas mūsų valdžios elitas dar iki galo nesupranta tikrosios Rusijos grėsmės, nors Valstybės saugumo departamentas ir kitos institucijos nuolat prognozuoja, kad pasibaigus karui Ukrainoje, Rusija per kelis metus atstatys savo karinius pajėgumus.
„Jeigu neatsiras lyderio, tai aš juokais kažkada kalbėjau, kad reikia susitarti su Putinu, kad jis užimtų tik pusę Vilniaus, tada sustotų, o tada jau mes pradėtume ruoštis normaliai“, – juokavo atsargos karininkas.
Vaidotas Malinionis tvirtina, kad mūsų valstybė krašto gynybai ruošiasi per lėtai ir per mažai.
„Ir tas delsimas, jau du metai kaip karas prasidėjo, o mes dar nepradėjome normaliai dėliotis šitų komendantinių vienetų, daugelis rezervistų nėra įveiklinti ir karo metu, jeigu prasidėtų karas, jūs pabandykite suorganizuoti batalioną, jeigu mes taikos metu jo nesuorganizavome. Karo metu net ir paprasčiausi dalykai tampa labai sudėtingi“, – aiškino atsargos pulkininkas.
Reikia šaukti tiek vyrus, tiek moteris
Kaip pavyzdį karininkas nurodo Suomijos ar Izraelio pasirengimą karui, kur šalys itin daug savo laiko ir pajėgumų skiria valstybės ir savo piliečių saugumui.
„Izraelio modelis yra optimalus tokioje grėsmėje, kurioje jie gyvena, mes irgi gyvename ne mažesnėje grėsmėje, jeigu mano nuomonės kas klaustų, aš pasakyčiau, kad reikia organizuoti visuotinį šaukimą kuo skubiau, organizuoti rezervą ir turbūt reikėtų šaukti tiek vyrus, tiek moteris“, – pareiškė V. Malinionis.
Be to, atsargos pulkininkas primena, kad ne viskas atsiremia į pinigus, nemažai darbų galima padaryti su nedidelėmis išlaidomis.
„Mes viską per lėtai darome, tikrai galima greičiau padaryti ir ne viskas piniguose yra. Turi būti žymiai dažnesni mokymai, atsakingos institucijos turi pamiršti, kad dirba nuo 8-ių iki 5-ių. Turi įvykti darbo kultūros grėsmių aplinkoje pokytis. Mums tas miegok ramiai yra išlikimo klausimas, šiandieniniai sprendimai yra mūsų kaip valstybės išlikimo svarbos klausimas“, – teigė V. Malinionis.
Laidoje naujienų portalo tv3.lt vyr. redaktorius Artūras Anužis su atsargos pulkininku Vaidotu Malinioniu aptaria kodėl mūsų valdžia tik kalba apie krašto gynybą, bet nesiima esminių permainų, ką pirmiausia reikia daryti norint apginti šalį ir kiek tam reikėtų skirti pinigų.
Praėjusioje laidoje, pokalbyje su ekonomistu Raimondu Kuodžiu, taip pat kalbama apie Vakarų gebėjimą pasipriešinti grėsmėms ir susitelkimą reikiamu metu. O prieš kelias savaites krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas laidoje tikino, kad krašto apsaugos finansavimo visada trūksta, tačiau reikia suprasti, kad pinigų reikia ir kitoms valstybės sritims.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
