Sniegas, lietus išplauna viską, kas yra atmosferoje. Krisdami lašai ir snaigės sugeria kenksmingas medžiagas, esančias ore.
„Geriausiai matoma, kaip lietus išplauna kenksmingas medžiagas tuomet, kai užsibūna užterštas oras. Vienas pavyzdžių galėtų būti vasara, kuomet ilgą laiką vyrauja sausi orai, tvyro dulkės, įvairios kietosios, nuo žemės pakeltos dalelės ir kai lietus lyja vanduo paprasčiausiai jas pasiima su savimi ir išplauna“,– pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Jei gertume vandenį iškritusį tiesiai iš debesies – tuomet jis būtų švarus.
„Pačiame debesyje susidaręs vanduo yra pakankamai švarus. Yra kažkokia kieta dalelė ir aplink tą kietą dalelę kondensuojasi drėgmė, todėl pačiame debesyje nėra jokių problemų. Žinoma, pati dalelė taip pat turi būti švari“,– pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Ar lietaus vanduo yra tinkamas gerti?
Kai kuriose šalyse lietaus vanduo yra vienintelis arba papildomas geriamojo vandens šaltinis. Lietuvoje yra kitaip.
„Lietaus vanduo yra švaresnis negu paviršinių vandens telkinių vanduo. Paprastai jame yra tiek teršalų, kiek išplaunama iš atmosferos oro.
Tačiau dėl jo surinkimo būdo (nuo stogų, per lietvamzdžius) jis užteršiamas nešvarumais, esančiais atskirose lietaus vandens surinkimo grandyse: paukščių, mažų gyvūnų išmatomis, augalų lapais nuo stogų ir lietvamzdžių, purvu. Surenkamo lietaus vandens atviros talpos taip pat gali būti teršiamos tais pačiais teršalais.
Aukštos lauko temperatūros ir vandens mažo vartojimo sąlygomis, vanduo gali užsistovėti ir jame gali imti daugintis įvairūs mikroorganizmai, dumbliai. Šis vanduo turi mažiau druskų ir yra minkštesnis. Kai kurios geriamajame vandenyje esančios druskos (pvz., Ca, Mg) yra svarbios žmogaus organizmui.
Tačiau reikėtų žinoti ir tai, kad lietaus vanduo yra truputį rūgštus, dėl to sąveikaudamas su metalais ar kitomis medžiagomis, gali iš jų išplauti metalus ar kitus junginius“, – pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Lietaus vandens ir sniego panaudojimo būdai
Nuo stogų surinktas lietaus vanduo paprastai yra užterštas mikroorganizmais. Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad labiausiai užteršti būna pirmieji 25-30 l surinkto nuo stogo lietaus vandens.
„Jeigu paviršiai nuo kurių surinktas šis vanduo ir talpos, kuriame jis laikomas, yra švarios ir tinkamai prižiūrimos, rizika susirgti užkrečiamąja liga, išplovus obuolį lietaus vandeniu, yra maža, o susirgti išsiplovus galvą – dar mažesnė. Dėl mažo šio vandens druskingumo vanduo yra minkštas, todėl plaukai geriau išsiplauna.
Tačiau, vis dėlto reikia atsižvelgti į šio vandens galimą užterštumą cheminėmis medžiagomis, išplautomis iš oro. Užterštoje aplinkoje lietaus vanduo gali būti užterštas cheminėmis medžiagomis. Taip pat reikėtų žinoti, kad rūgštokas lietus išplauna metalus ir kitus junginius iš stogų, talpų dangų ir tai gali būti papildoma vandens tarša cheminėmis medžiagomis“,– pasakojo I. Taraškevičienė.
Sniegui galioja panašios taisyklės.
„Mūsų šalyje dažniausiai šį vandenį naudoja laistymui. Kitose šalyse jis naudojamas ir kaip geriamasis vanduo, namų ūkių baseinams užpildyti ir kt.“,– pridūrė I. Taraškevičienė.
Rūgštus lietus
Lietus valo orą. Lietaus lašai pritraukia ir sugeria ne tik dulkes, bet ir deguonį, azotą, anglies rūgštį, sieros rūgštį. Dėl atmosferos anglies dvideginio sugėrimo lietaus pH paprastai yra šiek tiek žemiau 6. Lietus su pH žemesniu nei 5,6 laikomas rūgščiu lietumi.
„Rūgštus lietus ankščiau sukeldavo didelių problemų, ypač Skandinavijoje, šiaurės šalyse. Tai lemdavo pramonės išmetimas, visa chemija, kuri į atmosferą būdavo išmetama, paskui, su kartu lietumi grįždavo į Žemę.
Tuomet jis grauždavo paminklus, miškus, ežerus ir daug žalos atnešdavo. Dabar ta problema yra mažesnė, nes buvo imtasi priemonių. Nes tai buvo pramonės taršos pasekmė, kuri sukėlė didelę žalą“, – pridūrė klimatologas.
