„Atminties pablogėjimas yra dažna priežastis, dėl kurios sunerimsta pacientas arba jo artimieji ir esant Alzheimerio ligai pirmiausia ima silpnėti trumpalaikė atmintis. Tokiu atveju pacientas pamiršta tai, kas vyksta dabar, dažnai užmiršta žmonių vardus, daiktų pavadinimus, ką šiandien valgė ir daug kartų teiraujasi to paties.
Taip pat dažnai padeda savo daiktus į neįprastas vietas, vėliau jų neranda, o tai sustiprina jo nerimą, pasimetimą, kartais provokuoja pyktį, pacientas ima manyti, kad jo daiktus specialiai kažkas paslėpė, tam, kad jį suerzintų. Taigi, akivaizdu, kad toks atminties sutrikimas ženkliai apsunkina tiek paciento, tiek jo artimųjų kasdienybę“, – nurodo „Didlaukio klinikos“ neurologė Alma Anelė Tumonienė.
Amžius, kada susergama
Kiti pasireiškiantys ligos simptomai yra kalbos sutrikimas, kuris ypač apsunkina bendravimą, taip pat sutrinka veiklos planavimas, veiksmų sekos nustatymas, pacientas nebemoka pasiruošti maisto, apsirengti, nelieka orientacijos laike bei vietoje, išėjus iš namų dažnai pasiklystama, atsiranda nerimas, agresija, apatija, dirglumas ir haliucinacijos.
„Be abejo, atminties pablogėjimas būdingas ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau skirtingai nei sergantiems Alzheimerio liga, tai nesutrikdo jų kasdienės veiklos, kadangi kito žmogaus užuomina paprastai padeda prisiminti užmirštą datą arba pavadinimą, o vėliau ir pats žmogus prisimena, ką buvo pamiršęs. Vis dėlto, Alzheimerio ligos atveju atminties sutrikimas grubesnis, o užuominos nepadeda atsiminti užmirštų dalykų“, – sako neurologė.
Gydytoja įvardina, kad dažniausiai šia liga susergama esant 65-85 metų amžiaus, tačiau kartais liga gali užklupti ir anksčiau. Po 65 metų, kas 5 metus Alzheimerio susirgimų skaičius padidėja du kartus, o 85 metų ir vyresniame amžiuje Alzheimerio liga serga 30-50 proc. žmonių.
Ligą skatinantys faktoriai
Šios ligos didžiausias rizikos faktorius – amžius, tačiau habilituota biomedicinos mokslų daktarė, neurologė Vanda Liesienė sako, kad Alzheimerio ligos rizika dalinai didėja ir dėl gyvenimo būdo, kada yra žemas išsilavinimo lygis, reta protinė veikla bei fizinis aktyvumas.
Taip pat ligos eigą pablogina ir skydliaukės veiklos sutrikimai, bloga smegenų kraujotaka, smegenų traumos, bet vienas iš svarbiausių, ligą lemiančių veiksnių yra genetika. Knygą „Alzheimerio liga ir kitos demencijos“ parašiusi gydytoja pasakoja, kad iki šiol kiekvieną dieną dirba su šiais ligoniais, taiko naujus vaistus, atlieka vaistų klinikinius tyrimus, stebint ligonius po kelis metus, kas 3-6 mėnesius.
„Susidūrus su Alzheimerio liga, medikamentinis gydymas populiariausias, tačiau dažnai tame dalyvauja visa specialistų komanda, kuomet pasitelkiama ir psichologų, psichiatrų pagalba. Taip pat labai svarbus ir šeimos vaidmuo, ypač prevencijos palaikyme, siekiant pacientą aktyviai įtraukti į kasdienę veiklą.
Liga trunka nuo 2 iki 20 metų ir gydymo tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti geriausią paciento gyvenimo kokybę, neleisti ligai ir jos simptomams greitai progresuoti. Sergantiems Alzheimeriu taip pat būtina sveika mityba, kuomet reikia stengtis valgyti kuo mažiau gyvulinės kilmės riebalų ir kuo daugiau pilno grūdo produktų, žuvies, daržovių bei vaisių. Be to, jei yra nutukimo problema, ją taip pat būtina spręsti“, – teigia Alma Anelė Tumonienė.
Fizinis aktyvumas, įsitraukimas į kasdienę veiklą, protinio aktyvumo palaikymas, parenkant tai, kas domina pacientą, pavyzdžiui, kryžiažodžių sprendimas ar naujos kalbos mokymasis, jei atmintis per daug nesutrikusi, taip pat socialinis bendravimas – tai priemonės, padedančios stabdyti ligos progresavimą.
Kadangi genetika yra vienas iš Alzheimerio ligą skatinančių veiksnių, sergančiojo artimiesiems taip pat rekomenduojama laikytis sveiko gyvenimo būdo, sveikai maitintis, būti protiškai aktyviems bei užsiimti socialine veikla.
„Genetiniai tyrimai, diagnostikos tikslu tokiu atveju nėra rekomenduojami, nes nėra įrodyta, kad jie veiksmingai pagerina Alzheimerio ligos diagnostiką. Tiek Alzheimerio liga sergančių artimiesiems, tiek kitiems žmonės, pablogėjus atminčiai reikalinga neuždelsta neurologo ar psichiatro konsultacija, siekiant kuo greičiau išsiaiškinti susirgimo priežastis, kadangi šie negalavimai gali atsirasti ir dėl kitų galvos smegenų ligų ar organų veiklos sutrikimų“, – sako neurologė.
Ką privalo žinoti artimieji?
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentė Daiva Rūta Vadauskaitė akcentuoja, jog diagnozavus Alzheimerio ligą, pirmiausia, artimiesiems reikėtų stengtis nepasiduoti išgąsčiui, o imtis plačiau domėtis liga, stengtis daryti kuo mažiau klaidų slaugant ligonį ir susikaupus persvarstyti, kaip šeimoje su tuo susigyventi.
„Alzheimerio liga yra nepagydoma, ją galima tik sustabdyti, todėl būtinas artimųjų domėjimasis ir mokymasis, kaip ligoniai mato šį pasaulį. Su Alzheimeriu sergančiais, pirmiausia, niekada nereikia ginčytis ir įrodinėti savo teisybės. Taip pat svarbu ligoniams patiems leisti atlikti kasdienius darbus, užsiimti įprastais pomėgiais, malonia veikla, kadangi taip automatiškai bus palaikomi turimi įgūdžiai“, – kalba pašnekovė.
Lietuvos Alzheimerio ligos asociacija pateikia rekomendacijas, skirtas sergančių Alzheimeriu artimiesiems:
• Jeigu Jums ar Jūsų artimajam nustatė Alzheimerio ligą, nepulkite į paniką. Tai nieko nepadės. Prašom nusiraminti ir stengtis atsiminti, kad nervai ir pyktis nieko gera neduos.
• Nesiginčykite su ligoniu, jis vis tiek visada teisus. Neįrodinėkite, kad jis ligonis, nes dažniausiai jis įrodys, kad Jūs pats ligonis. Jei ligonis nepripažįsta ligos, tai ir nereikia. Juk nuo to niekas nesikeičia.
• Alzheimerio liga yra neurologinis susirgimas, todėl atsargiai – nereikia priprasti prie antidepresantų, raminamųjų, slopinamųjų ir kitokių cheminių psichotropinių vaistų. Tai išbalansuoja ligonio psichiką.
• Nepamirškite savęs ir rūpinkitės savimi. Tausokite savo nervus ir psichinę pusiausvyrą. Jeigu Jums, prižiūrinčiam Alzheimerio liga sergantį ligonį, pasidarys blogai, niekas kitas Jūsų artimojo taip gerai neprižiūrės ir nepasirūpins. Žinoma, jei tas ligonis Jums yra brangus žmogus.
• Būtinai pasilikite sau gyvenimo, veiksmų erdvės. Neskubėkite, nepulkite pildyti ir daryti viską, ko ligonis įsigeidžia, kadangi vieną minutę jis norės, pavyzdžiui, bulvių košės, o po kelių minučių jau norės arbatos. Taigi, ką pagaminsite, viskas bus tinkama, svarbu – šviežia ir maistinga. Juk labai dažnai ką tik pavalgęs ligonis kitam šeimos nariui guosis, kad jam neduoda valgyti, bet geriau nesiginčykite.
• Jei ligoniui sunkiau atsiminti žodžiu sakomas užduotis ar prašymus, rašykite raštelius. Sakiniai turi būti trumpi, aiškūs, konkretūs.
• Kalbėkite trumpais sakiniais, neužduokite iš karto daug užduočių.
• Leiskite žmogui dirbti įprastus darbus. Nekeiskite daiktų vietos. Neatimkite Jo mėgstamų užsiėmimų. Žinoma, turite prižiūrėti, ar nedaro ko nors netinkamo.
• Kiekvienas žmogus turi mėgstamus rūbus ir jei susidėvėjo, pakeiskite juos kaip nors gudraudamas, pavyzdžiui, kad išnešėte į cheminę valyklą ar atidavėte siuvėjui pataisyti.
• Ligonis gali labai pamėgti cukrų ir gana dideliais kiekiais, tad, tiesiog paslėpkite, kad nebūtų matomas, lengvai prieinamas, tačiau į arbatą ar kavą įdėkite daugiau nei įprastai.
• Jei prižiūrimas žmogus mėgsta vienas išeiti – nieko baisaus, jei tame name ir vietovėje gyvenate seniai, tik būtinai įdėkite į kišenę raštelį su jo vardu, užrašykite vieną ar kelis telefono numerius ekstra atvejui. Jeigu ligoniui tai nauja vieta – labai daug pavojų, kad žmogus gali pasiklysti, reikėtų būti itin budriems.
