Prezidento rinkimuose dalyvauti apsisprendęs Vilniaus meras Artūras Zuokas teigia turįs jau ir diplomato Vygaudo Ušacko paramą, bet jis, reikia manyti, aiškiai kuklinasi - paramos mastai, jei meras nuoseklus, turtėtų būti daug didesni.
Jei manęs neapgauna atmintis, o ši nuoroda ir joje prisegtas garso įrašas nurodo, kad neapgauna, ponas meras mano, kad kandidatu jį išrinko visuomenė.
Kaip vyko rinkimai – neklauskite. Dar tada, kai 2012 metų vasaros politiniame tarpsezonyje meras pabandė atkreipti į save dėmesį, klausiau – kaip ta visuomenė turi surasti ir išrinkti tas alternatyvas Daliai Grybauskaitei, kurios pačios nesiskelbia norinčiomis tokiomis būti. Tada politikas paaiškino, kad tai turįs būti didelis ir neginčijamas moralinis autoritetas, kurio visi tiesiog prašyte prašytų gelbėti naciją ir Tėvynės ateitį. Maža to, sostinės vadovas pasižadėjo surasti tokį kandidatą ir jam padėti. Kaip tarė, taip ir padarė. Praėjo pusantrų metų ir štai – A. Zuokas veidrodyje pamatė save arba gavo tūkstančius laiškų ir telefono skambučių su raginimais vesti mus į šviesią ateitį.
P.S. Veidrodėli, veidrodėli – kas pasaulyje…. P.S. P.S. Kitoje veidrodžio pusėje neretai ir pabaisos veisiasi.
