„Economist Intelligence Unit‘s“ apskaičiavo demokratijos indeksą pasaulyje ir įvertino, kiek kiekviena valstybė atspindi demokratines pažiūras, rašoma „The Independent“.
Nustatyta, kad demokratija pasaulyje pasiekė rekordiškai žemą lygį. Pasaulinio demokratijos indekso balas yra tik 5,17 iš 10 – žemiausias per visą „Economist Intelligence Unit‘s“ kasmetinio demokratijos indekso istoriją.
„Economist Intelligence Unit‘s“ indekso balai iš 10 vertinami pagal vyriausybės veikimą, rinkimų procesą ir pliuralizmą, politinę kultūrą ir pilietines laisves.
Šalys skirstomos į visiškas demokratijas (daugiau kaip 8 balai iš 10), demokratijas su trūkumais (6-8 balai iš 10), hibridinius režimus (4-6 balai iš 10) ir autoritarinius režimus (mažiau kaip 4 balai iš 10).
Iš 167 šalių, įtrauktų į indeksą, tik 25 šalys ataskaitoje įvardijamos kaip visiškai demokratiškos.
Tokiose šalyse, kaip Čilė, Izraelis ir Italija, politiniai procesai iš esmės yra demokratiški, tačiau dažnai joms sutrukdo bent vienas rodiklis, pavyzdžiui, menkas politinis dalyvavimas ar pilietinių laisvių pažeidimai.
Demokratija Europoje ir Baltijos šalyse
Jungtinė Karalystė užima 17 vietą pasaulyje, o jos visiškos demokratijos rodiklis yra 8,34 balo iš 10 galimų. Po įtemptų vietos ir parlamento rinkimų metų JK aukščiausias indekso balas yra už rinkimų procesą ir pliuralizmą.
Tačiau, kalbant apie vyriausybės veikimą, JK įvertinta tik 7,5 balo iš 10, o prasčiausiai įvertinta politinė kultūra - 6,88 balo iš 10.
Tuo tarpu iš Baltijos šalių gerokai išsiskiria Estija, kuri ataskaitoje įvertinta kaip visiška demokratinė valstybė ir surinko 8,13 balų iš 10.
Lietuva ir Latvija įvardytos kaip šalys, turinčias demokratijas su tam tikrais trūkumais. Latvijai priskirta 7,66 balai ir 10, o Lietuvai – 7,59 balai.
Lenkijai priskiriami balai yra dar žemesni už Lietuvos, šaliai skirta 7,4 balai iš 10.
Vakarų Europa – tai regionas, kuriame daugiausia šalių pripažintos visiškomis demokratijomis, ir jo vidurkis pagerėjo nuo 8,37 iki 8,38 balo iš 10 galimų.
Pagal demokratijos indeksą pasaulyje pirmauja Norvegija, kurios rinkimų proceso ir pliuralizmo, politinio dalyvavimo ir politinės kultūros rodikliai įvertinti puikiu 10 balų.
Tačiau Prancūzijos reitingas buvo sumažintas nuo visiškos demokratijos iki demokratijos su trūkumais, nes 2024 m. viduryje įvyko rinkimai ir politinis nestabilumas, dėl kurio Nacionalinė asamblėja suskilo į tris dalis.
Ataskaitos autoriai rašė, kad 2024 m. Prancūzijos „vidaus politikos scena tapo vis labiau susiskaldžiusi“, ir pažymėjo, kad anksčiau Prancūzija buvo priskirta prie demokratijos su trūkumais neramumų laikotarpiais, pavyzdžiui, 2015-2018 m.
JAV – demokratija su trūkumais
JAV išlieka „demokratija su trūkumais“ – jų indeksas yra 7,85 balo iš 10 galimų, t. y. nepakito, palyginti su praėjusiais metais. Prasčiausi rodikliai – politinė kultūra ir veikianti vyriausybė. Tačiau šiame indekse, kuris vertino 2024-uosius, dar nebuvo D. Trumpo administracijos veiklos vertinimų.
Ataskaitos autoriai įspėja, kad 2025 m. JAV demokratijos balas gali pasikeisti dėl neaiškumo, susijusio su kontrolės ir atsvarų sistema, prezidentui Donaldui Trumpui einant antrąją kadenciją.
„[Kyla] rizika, kad prezidentas sieks atpildo, naudodamasis Teisingumo departamentu ir Federaliniu tyrimų biuru, kad persekiotų politinius priešus, o tai taip pat pakenktų. Imigrantų, migrantų, kitų mažumų ir protestuotojų pilietinėms laisvėms [taip pat] gresia pavojus“, – teigiama ataskaitoje.
Kalbant apie visą pasaulį, ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2008 m. iki 2024 m. politinis dalyvavimas pagerėjo – nuo 5,22 iki 5,25 balo iš 10 galimų.
Tačiau, pasak ataskaitos, per tą patį laikotarpį pablogėjo tiek rinkimų procesai ir pliuralizmas, t. y. būdai, kuriais piliečiai balsuoja ir įgyja atstovavimo teisę, tiek pilietinės laisvės, o labiausiai – Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir Australijoje.
„2024 m., kai šalys, kuriose gyvena daugiau nei pusė pasaulio gyventojų, ėjo prie balsadėžių, gyventojų nepasitenkinimas vyriausybės veikla pasireiškė prieš valdžią nukreipta reakcija ir didėjančia parama populistiniams sukilėliams“, – rašė ataskaitos autoriai.
„Be to, daugelio pagrindinių partijų ir vyriausybių reakcija buvo tokia, kad jos darė viską, kas įmanoma, kad populistai nebūtų išstumti iš valdžios, ir pateikė juos kaip neteisėtus ar net keliančius grėsmę demokratijai.“
Ataskaitoje teigiama, kad tik 6,6 proc. pasaulio gyventojų dabar gyvena visiškos demokratijos sąlygomis, palyginti su 7,8 proc. praėjusiais metais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
