„Tai kaip to išvengti?“ – pasmalsavau. „Gulėti po palme Karibuose“, – šyptelėjo stomatologė.
Lūžo dantis
Kaip tai kenkia supratau tik tuomet, kai naktį miegodama stipriai kaukštelėjau dantimis. Nuo to garso nubudau, o ant liežuvio pajutau nulūžusio priekinio danties gabaliuką. Nuskeltas priekinis dantis nepridėjo nei grožio, nei proto, o stomatologė, pamačiusi jį, paklausė: stresas? Neužtikrintai pakraipiau galvą, galų gale, kas gi šiais laikais to streso nepatiria?
Pasidomėjau, kodėl žmonės griežia dantimis. Pasirodo, šiais laikais mūsų smegenys gauna tiek bereikalingos informacijos, kad nespėja jos apdoroti dienos metu, todėl būna budrios ir apdoroja tą informaciją mums miegant. Tas informacijos perteklius vadinamas informaciniu triukšmu. Per trejus metus galime gauti informacijos tiek, kiek kitas jos sužinodavo per visą gyvenimą.
Smegenys būna budrios 24/7, nors joms reikėtų poilsio. Dėl to vieni žmonės griežia ar kaukši dantimis, antri lunatikuoja, o treti atsikelia su skaudančia galva ir niekaip nesupranta to skausmo šaltinio. Ypač tai pasireiškia pasikeitus gyvenimo sąlygoms ar aplinkybėms, o nustatyti priežastims prireikia laiko.
Padariniai matomi plika akimi
Naktimis griežia iki 85 proc. suaugusiųjų. Tik retas kuris tai žino. Dažniausiai griežimas būdingas 25–44-erių metų žmonėms, tačiau gali kankinti ir vaikus ar senus žmones. Neretas gali pasyviai arba aktyviai griežti dantimis ir dienos metu, tačiau tai galima pajausti ir suvaldyti, o naktį nevalingų judesių nesukontroliuosi. Griežimas pasireiškia stipriai sukąstais dantimis ir niekaip neatpalaiduojamu žandikauliu arba bereikalingu dantų brūžinimu.
Kelis kartus teko savo ausimis įsitikinti, ką reiškia tas „dantų griežimas“. Nuo to garso pasidaro taip nemalonu, jog norisi tuštuojau prikelti griežiantį žmogų. Dantys taip smarkiai trinami vieni į kitus, kad, atrodo, gali lūžti ne tik kuris nors dantis, bet ir žandikaulis.
Medikai teigia, kad, pažvelgę į pacientų dantis, dažnai mato naktinio griežimo padarinių. Pacientai apie tai paprastai nieko nežino. Dantys būna nugremžti kone iki nervų, dantų galiukai gali persišviesti arba būti nelygūs. Ir tai nebūtinai reiškia, jog dantis nukramtėte valgydami.
Tai pastebėti galima palyginus dabartines ir kokių dešimties metų senumo nuotraukas. Ar dantys tuomet atrodė taip pat?
Kas griežia, o kas šneka
Viena sostinės medikė yra prasitarusi, kad žmonių smegenys taip išsekusios, jog visais būdais mėgina parodyti, jog laikas sustoti. Sustoti stresuoti, skubėti gyventi, siekti nepasiekiamo.
Pavyzdžiui, mano draugas yra lunatikas. Porąkart per savaitę jis miegodamas ką nors pasako ir taip „išgyvena“ dienos metu patiriamus įspūdžius. Tik kartą esu girdėjusi jį kalbant apie ką nors gražaus. Tąkart sapnuodamas čiupinėjo ir glostinėjo orą ir meiliai čiauškė: „Kokie švelnūs kačiukai!“ Visus kitus kartus teko girdėti tai pakeltą, tai susirūpinusį, tai susinervinusį toną, neretai palydimą kokiu nors keiksmažodžiu. Naktimis jis barasi, kad jo nepraleido kokia nors mašina; kad visur paukščių išmatos; kad guli šiukšlėse; kad baigėsi draudimas...
Išeitis tiek griežikams, tiek lunatikams – vengti streso, kiek tai yra įmanoma gyvenant šiuolaikinėje visuomenėje. Griežikai gali užsisakyti specialiai jų žandikauliui ir dantims pritaikytas kapas, kurias reikėtų įsidėti nakties metu. Kapos ilgainiui atpratina nuo dantų griežimo, neleidžia dantims susiliesti ir jų pažeisti.
Tiesa, stomatologai žino atvejų, kad kai kurie griežikai naktimis taip aktyviai darbuojasi, jog per metus sugeba „suvalgyti“ apsaugines kapas. Tokiems žmonėms būtina pailsėti ir apgalvoti savo gyvenimo prioritetus, antraip griežimas nesiliaus.
Taigi, ar ir jūs esate griežikas?
