Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė neskundžiamą nutartį, kuria buvusio omonininko Konstantino Michailovo (buvusio Nikulino), įtariamo dalyvavimu Medininkų žudynėse, skundas dėl senaties termino taikymo atmestas. Kol Medininkų žudynės nepripažintos karo nusikaltimu, joms senaties terminas galioja. O štai dėl jo dydžio teisininkų nuomonės nesutampa.
Po slaptumo šydu
Paklaustas, kaip vertina tokią teismo nutartį, įtariamojo advokatas Arūnas Marcinkevičius buvo nekalbus. „Mes neturime teisės žurnalistams atskleisti jokių bylos duomenų. Dėl to esame pasirašę specialius dokumentus“, - sakė advokatas.
Kad byla tiriama ypatingo slaptumo sąlygomis, spaudos ir televizijų žurnalistai galėjo įsitikinti prieš keletą mėnesių, kai atvykę į vieną iš teismo posėdžių, kuriame nagrinėtas klausimas dėl K. Michailovo suėmimo pratęsimo, nebuvo įleisti į teismo salę.
Kiek naudos bylos tyrėjams davė šios atsargumo priemonės, sunku pasakyti: teismų nutarčių tekstai, kuriuose atsispindėjo tiek kaltintojų, tiek gynėjų argumentai, vėliau buvo viešai skelbiami vieno iš teismų interneto svetainėje.
Vieno iš „Balso.lt“ šaltinių tvirtinimu, tokių atsargumo priemonių (draudimo žurnalistams dalyvauti teismo posėdžiuose – aut.) galimai imtasi siekiant, kad visuomenė nesužinotų, kokiais įrodymais grindžiamas kaltinimas K. Michailovui.
Vilniaus apygardos teismas vienoje nutarčių kaltintojams nurodė, kad buvusiam OMON pareigūnui pareikštas įtarimas turi būti sukonkretintas „pagal byloje esančius objektyvius duomenis”. Taip pat pripažįstama, kad tiesioginių įrodymų, jog kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, nėra.
Penkiolika ar dvidešimt?
Pagal 1991 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusius įstatymus, senatis netaikoma už taikai, žmoniškumui bei karo metu padarytus nusikaltimus.
Kriminaliniams nusikaltimams galiojo maksimalus 15 metų senaties terminas. Nuo Lietuvą ir Europą sukrėtusių Medininkų žudynių prabėgo 17 metų; per tą laiką spaudoje ne kartą nuskambėjo politikų (tarp jų ir Vytauto Landsbergio) raginimai šias žudynes kvalifikuoti kaip nusikaltimą taikai bei žmonijai, taip išvengiant ir galimo senaties termino suėjimo, tačiau teko pripažinti, kad Nepriklausomybę mūsų šalis iškovojo taikiai, ir 1991- aisiais Lietuva nebuvo karo veiksmų zona.
„Balsas.lt“ kalbinti teisininkai vienbalsiai sutiko, kad Medininkų žudynių byloje galioja senaties terminai, tačiau dėl jų dydžio nuomonės išsiskyrė.
Paklaustas, kodėl mano, kad jo ginamasis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę dėl neva suėjusios nusikaltimo senaties, advokatas A. Marcinkevičius buvo nekalbus. „Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis yra baudžiamojo įstatymo terminas, kuriam suėjus netgi nusikalstamą veiką padaręs asmuo nebegali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, persekiojamas ar laikomas suimtu. Remiantis 2000 metų rugsėjo 26 dienos LR Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio redakcija, nustatytas 15 metų, bet ne ilgesnis baudžiamosios atsakomybės senaties terminas asmeniui, padariusiam tokį nusikaltimą, kuriuo tebėra įtariamas Konstantinas Michailovas. Šis terminas, skaičiuojant nuo 1991 metų, yra seniai pasibaigęs“, - tiek tepasakė buvusio omonininko gynėjas.
Vilniaus apygardos teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Kisielienė „Balsui.lt“ patvirtino, kad įtariamojo skundas atmestas, paliekant galioti Vilniaus 2-ojo apylinkės teismo nutartį. Anot K. Kisielienės, Apygardos teismo teisėjas Ryčardas Skirtunas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis buvo pagrįsta.
Pašnekovės tvirtinimu, Vilniaus apygardos teismo nutartyje skelbiama, jog „pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad senaties terminas nėra pasibaigęs“, nes tokiems nusikaltimams taikoma senatis yra 20 metų.
Šio teismo nuomone, galimo senaties taikymo klausimas turėtų būti išspręstas nagrinėjant pagrindinę, tai yra Medininkų, bylą.
Vieno nepanorėjusio skelbti pavardės nepriklausomo teisininko nuomone, pastarasis argumentas esąs nelogiškas jau vien todėl, kad Baudžiamojo proceso kodeksas nurodo senaties terminą taikyti bet kurioje tyrimo stadijoje, jei tik šis terminas jau yra suėjęs.
Prokuroras perdavė linkėjimų
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka iš pradžių nesutiko komentuoti teismo nutarties, remdamasis tuo, kad jis atostogauja, o bylos tyrimas nėra viešas.
Paminėjus, kad nusikaltimo padarymo metu, tai yra 1991- aisiais metais, galioję įstatymai numatė maksimalų 15 metų senaties terminą, kuris šiuo metu jau senokai suėjęs, pareigūnas pasiūlė perduoti linkėjimų įtariamojo advokatui. Anot prokuroro, Medininkų bylos įtariamojo advokatai savaip interpretuoja įstatymus, rašo skundus į įvairias instancijas, nors „senaties terminas yra 20 metų ir šis klausimas seniai išspręstas“. Tai esą buvo numatyta išrašant tarptautinį K. Michailovo arešto orderį, o dabar apie tai pasisakė ir teismas.
2009-ieji – kameroje
Nuo šių metų sausio Lukiškėse dienas leidžiantis K. Michailovas (Nikulinas) įtariamas dalyvavęs Medininkų žudynėse. Naujuosius metus vyras praleis Lukiškių kameroje. Taip pirmadienį nusprendė Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ikiteisminį tyrimą atliekančios Generalinės prokuratūros prašymą dėl kardomojo kalinimo pratęsimo dar 3 mėnesiams.
Ankstesnis buvusio SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) pareigūno suėmimo terminas baigėsi spalio 28-ąją. Nors prokuratūra ne kartą žadėjo bylą į teismą perduoti iki Naujųjų metų, manoma, kad tai ir vėl nepavyks. Anot šaltinių, tiesioginių K. Michailovo kaltės įrodymų kol kas nesurinkta, įtarimai grindžiami netiesioginių įrodymų visuma.
Teigiama, jog Latvijoje gyvenantis vyriškis dirbo taksistu, o jo pavardė (iš Nikulino į Michailovo) pakeista pagal tos šalies vykdytą ypatingai svarbių liudytojų programą. 1991-ųjų liepą Medininkų žudynių metu nuo žudikų paleistų šūvių netekome Mindaugo Balavako, Algimanto Juozako, Juozo Janonio, Algirdo Kazlausko, Stanislovo Orlavičiaus, Antano Musteikio ir Ričardo Rabavičiaus, o Tomas Šernas buvo sunkiai sužeistas. Šiuo metu jis dienas leidžia invalido vežimėlyje.
