Ironiška, tačiau ekonominio pakylėjimo metu Baltijos tigru pavadinta Lietuva sunkmečiu virto tik kačiuku, kuris netrukus pasitiks Tigro metus. Kokie tai bus metai? Kai kurie verslininkai ir ekonomistai sako, kad dar sunkesni nei 2009-ieji. Tuo metu politikai ragina pakentėti ir viltis, kad iš krizės išlipsime sausi.
Socialinė sritis
Nacionalinis biudžetas kitąmet sieks per 21 mlrd. litų, tačiau jame žiojės per 5 mlrd. litų skylė - tiek, planuojama, išlaidos viršys pajamas.
Nuo ateinančių metų pradžios mažės pensijos ir bedarbių pašalpos, nuo liepos - motinystės išmokos, sumažintas "vaiko pinigų" gavėjų ratas. Tai numatantis įstatymas galios iki 2011-ųjų gruodžio 31 d. Vyriausybė apsisprendė, kad, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos.
Įstatymas taip pat numato, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka mažinama iki 650 litų (dabar maksimali siekia 1 041 Lt).
Motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 m. birželio 30 d., nuo liepos 1 d. mažėtų 10 proc. Tokiu būdu 90 proc. darbo užmokesčio bus mokama, kol vaikui sueis vieneri, ir 75 proc. - iki sueis dveji metai. Maksimali pašalpa galės siekti nebe 7 450, o 4 680 litų.
97,5 lito dydžio išmoka nuo 2010-ųjų bus mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei minėtoji suma, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų bus mokama 52 litų dydžio išmoka.
Dirbančių neįgaliųjų pensijos ir transporto lengvatos nebus mažinamos. Seimas nusprendė pritarti siūlymui palikti neįgaliesiems transporto išlaidų kompensacijas (32,5 lito) bei kompensacijas (iki 4 160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti.
Netekto darbingumo pensijos bus mažinamos diferencijuotai. Nuo mažesnių išmokų bus nurėžta mažiau, nuo didesnių - daugiau. Pavyzdžiui, 325-400 litų netekto darbingumo (invalidumo) pensija mažės 6,7 lito, 650-700 litų pensija - 12,7 lito.
Taip pat bus mažinamos valstybinės pensijos ir rentos. Minėtai išmokų grupei priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos. Šios išmokos irgi bus mažinamos proporcingai: didesnės - didesniu procentu, mažesnės - mažesniu. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos 5 proc., o gaunantieji daugiau nei 1 800 litų turės atsisveikinti su 20 proc.
Skriaus savivaldybes
Nuo kitų metų panaikinama akcizo lengvata į degalus privalomai maišomam biokurui. Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl šio sprendimo litras dyzelino gali brangti 6 ct, o populiariausio benzino - 9 ct.
Vyriausybei pavyko ištesėti verslininkams duotą pažadą - pelno mokestis nuo Naujųjų metų mažėja iki 15 proc. Mažoms įmonėms nustatytas lengvatinis 5 proc. tarifas.
2010-aisiais nebus didinami nei gyventojų pajamų (GPM), nei pridėtinės vertės mokesčiai. Visgi Vyriausybė "apdovanojo" savivaldybes: į jas grįš ne 77,33 proc., kaip norėta, o tik 73,47 proc. GPM. Dėl to, pavyzdžiui, Klaipėdos savivaldybė kitais metais neteks apie 6-7 mln. litų.
Rimtos permainos laukia ir apskričių viršininkų administracijų, mat nuo 2010-ųjų liepos 1-osios jų paprasčiausiai turėtų nebelikti.
"Pagrabui ruoštis nereikia"
Mykolas ALELIŪNAS, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas:
Yra įmonių, kurios suklupo, yra, kurios jau išlipo iš duobės. Krizė - ne amžinas dalykas. Išsilaižysime žaizdas, patikėkite. Svarbu yra strategija. Kitais metais labiausiai atsigaus tos įmonės, kurios daug eksportuoja, tačiau dirbti reikės labai daug. Kas bus energingesnis, kūrybiškesnis, išradingesnis, tas ir išgyvens. Tiems, kurie veikia tik vidaus rinkoje, bus sunkiau. Viskas priklauso nuo verslo organizavimo, nes, pavyzdžiui, tie, kurie gamina maistą, krizę išgyvens lengviau, nes žmonės valgė ir valgys.
Tačiau nesutinku ir su radikalais, kurie tvirtina, kad bus geriau. Staigaus, lengvo ekonomikos kilimo nebus, bus labai sunkus kilimas. Visgi pagrabui dar nesiruoškime, geriau efektyvinkime veiklą.
Daug kas priklausys ir nuo valdžios veiksmų. Ji moka atimti ir padalinti, tačiau pridėti ir padauginti - ne. Patvirtintas 2010 metų biudžetas nėra blogas, jis - priverstinis, nes mums negalima bankrutuoti. O išlaidas valdžios sektoriuje tikrai dar galima sumažinti. Kitas dalykas - mokesčių didinimas neskatina ekonominio augimo. Bus sunkūs metai... Galėtume imti pavyzdį iš estų, kurie nuolat investuoja į naujausias technologijas, ten nėra pelno mokesčio, estai neleido išsipūsti nekilnojamojo turto burbului, nesišvaistė lėšomis, ypač - socialinėje srityje. O mes iššvaistėm.
"Karti dovana"
Kaetana LEONTJEVA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė:
Švenčių proga valdžia padovanojo itin karčią dovaną - vietoje ženklesnio biudžeto išlaidų mažinimo ji palaimino rekordiškai didelį, net 4,9 milijardo litų dydžio valstybės biudžeto deficitą. Valstybės skolos augimo mastas išties gąsdina: dar rugsėjo pabaigoje kiekvienam Lietuvos gyventojui teko po 7 000 litų valstybės skolos, o vos po mėnesio skolos gabaliukas žmogui sudarė jau 8 tūkstančius. Prognozuojama, kad ateinančių metų pabaigoje valstybės skolos lygis pasieks net 40 procentų bendrojo vidaus produkto. Taigi ateinančiais metais ji išaugs beveik dvigubai! Didėja ne tik valstybės skola - auga ir palūkanoms sumokėti skiriamos lėšos. Šiemet tam kiekvienas mūsų (įskaitant senelius ir kūdikius) skyrė po 301 litą, o kitais metais teks atseikėti net po 477 litus. Skolos dydis turi sąryšį ir su mokesčių našta, ir su ekonomikos augimu, o didėjanti valstybės skola turės neigiamos įtakos ekonomikos augimui.
Finansų ministerijos komentaras
2010 metų biudžetas yra "kritinis" siekiant ištrūkti iš užburto skolos-deficito rato, kuriame deficitas nebedidėja lyginant su ankstesniais metais, bet kuriamos prielaidos jam nuosekliai mažėti ateityje.
Nors pastaruoju metu mėgstama teigti, kad deficitas kitąmet bus "rekordinis", tai nėra tiesa. 2010 m. visų Lietuvos viešųjų finansų deficitas bus beveik milijardu litų mažesnis nei 2009-aisiais: pinigine išraiška jis mažėja nuo 8,8 mlrd. iki 7,9 mlrd. litų. Tik procentine išraiška dydis išlieka panašus į šiųmetį - 9,5 proc. BVP.
Būtina paminėti, kad rengiant ir peržiūrint šių ir kitų metų biudžetus, buvo imtasi išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo priemonių, kurių bendra vertė yra daugiau nei 10 mlrd. litų. Tai reškia, kad jei nebūtų taupoma, biudžeto deficito skaičiai šiemet būtų dviženkliai, o jau šių metų pabaigoje valstybės skola būtų buvusi daugiau nei 40 proc. BVP, kitąmet viršytų ir 50 proc. BVP.
Labai gerai, kad šiuo metu turime išskirtinę galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, kurių kitais metais planuojama įsisavinti net apie 8 mlrd. litų. Šios lėšos, investuojamos į įvairias ūkio sritis, padės išlaikyti darbo vietas, gyvybingą verslą, padės atsigauti po staigaus ekonomikos nuosmukio.
"Skubiai taisyti klaidas"
Antanas BOSAS, buvęs parlamentaras, Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas:
Tai, kad sumažintas pelno mokestis, duos naudos tik monopolininkams. Smulkiajam verslui gresia nuosmukis. Norint, kad verslas dirbtų rentabiliai, reikia tobulinti mokesčių sistemą. Dabar uždirbtas litas apmokestinamas 64-68 centais. Verslas negali tokiomis sąlygomis dirbti rentabiliai. Jis tampa nebekonkurencingas užsienio rinkose. Toks apmokestinimas nepritrauks ir užsienio investicijų.
Kitas dalykas - bedarbiai, kurių per savaitę padidėja 6-7 tūkstančiais. Mažėja mokesčių mokėtojų, bet didėja valstybės biudžeto vartotojų armija. Vien jau dėl to turi būti patraukli mokesčių sistema. Verslui padengus kaštus, sumokėjus mokesčius dar turi likti kažkiek pinigų. Tiek pelno, tiek gyventojų pajamų mokesčiams, tiek dividendų apmokestinimui turėtų būti taikomas vienodas tarifas. Tada niekas nenorės slėpti pajamų.
2010-ieji bus dar sunkesni verslui nei 2009-ieji. Reikės dar labiau galvas sukti. Sakoma, kad kitais metais atsigaus tie, kurie eksportuoja, tačiau aš taip nemanau, nes konkurencija - labai didelė.
Dabar sumažino pensijas, socialines išmokas, o tai mažina vartojimą. Sako, kad verslui paremti skirta 5 mlrd. litų, tačiau davė tik 3 mlrd. Geriau jau tą paramą būtų davę pensininkams, o verslui leidę dirbti pelningai. Blogiausia, kad dabartinė Vyriausybė netaiso klaidų, padarytų per naktinį mokesčių perversmą 2008-aisiais.
"Paslaugų nebranginsime"
Aldona ŠPUČIENĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėja:
Kitais metais taupysime. Bus peržvelgiama daug sričių, tačiau Klaipėda nebankrutuos. Tai tvirtinu kategoriškai. Finansinę situaciją suvokiame, ją valdome. Taip, bus uždaromos kai kurios įstaigos, tačiau panaikinus juridinį asmenį nereiškia, kad išnyksta ir funkcija. Įstaigos restruktūrizuojamos. Bus mažinamos valdymo išlaidos, piginama finansinė apskaita. Eilinis klaipėdietis tą taupymo efektą pamatys miesto priežiūroje, apželdinime. Šiais metais išjungėme kas trečią šviestuvą. Kitais metais brangs elektra, tad gal kas ketvirtą išjungsime. Mokyklos, darželiai veiks, socialinės paslaugos bus teikiamos, savivaldybės pastato neparduosime, įmonių - taip pat. Tiesiog mes iš pradžių griežtesnę finansų politiką vykdėme nei, tarkime, Vilnius. Ir tikrai negirdėjau, kad kitais metais būtų branginamos paslaugos, kurias mes teikiame. Nėra ekonominių prielaidų ką nors branginti, nes ir pati darbo jėga atpigo.
Senatvės pensijų pokyčiai
* Iki 650 Lt - nemažės
* 650-700 Lt - 14,6 Lt mažiau
* 700-750 Lt - 24,0 Lt mažiau
* 750-800 Lt - 29,8 Lt mažiau
* 800-850 Lt - 37,4 Lt mažiau
* 850-900 Lt - 45,3 Lt mažiau
* 900-950 Lt 53,5 Lt mažiau
* 950-1000 Lt - 62,0 Lt mažiau
* 1000-1100 Lt - 74,5 Lt mažiau
* 1100-1200 Lt - 93,0 Lt mažiau
* 1200-1300 Lt - 112,2 Lt mažiau
* 1300-1400 Lt - 132,8 Lt mažiau
* 1400-1500 Lt - 154,7 Lt mažiau
* Per 1500 Lt - 213,3 Lt mažiau
Denisas NIKITENKA
