JAV prezidento rinkimuose artėja kulminacinis momentas. Jau lapkričio 4 dieną, antradienį Amerika spręs, kuris – jaunas ir energingas juodaodis ar pagyvenęs ir daugiau patirties turintis baltaodis – taps JAV prezidentu.
Oficialiai skelbiama, jog odos spalva nėra svarbus kriterijus renkantis prezidentą, o atliktos apklausos rodo, kad rinkimus turėtų laimėti būtent Barackas Obama. Bet ar nenutiks taip, jog rinkimų dieną B.Obamos pranašumas netikėtai ištirps? Ir kokį vaidmenį kandidato rasė turės tokioje situacijoje?
Netipinis juodaodis kandidatas?
B. Obama nėra pirmasis juodaodis kandidatas, siekiantis tapti galingiausios valstybės pasaulyje prezidentu. Tiesa, jis yra pirmasis vienos iš dviejų pagrindinių JAV partijų deleguotas juodaodis kandidatas. Šis faktas rasistinio kriterijaus atžvilgiu yra ganėtinai reikšmingas.
Kita vertus, kai kurie JAV ekspertai B. Obamos populiarumą ir jo pergalę prieš Hilarry Clinton aiškina tuo, jog pastarasis esąs netipinis juodaodis kandidatas.
Pavyzdžiui, JAV Duke politikos mokslų universiteto profesorius Kerry Haynie‘as teigia, jog B. Obama, kitaip negu daugelis kitų juodaodžių kandidatų, neturi sąsajų su žmogaus teisių gynimo aktyvistais, nesiremia afroamerikiečių Bažnyčia.
Be to, pasak profesoriaus, B. Obama yra veikiau problemų ir konfliktų sprendėjas, nei provokatorius ar agitatorius. K. Haynie‘as įsitikinęs, jog šios B. Obamos savybės yra didelis jo kaip juodaodžio kandidato pranašumas.
Vis dėlto profesorius pastebi, jog demokratų kandidatui akivaizdžiai trūksta patirties vidaus ir užsienio politikos klausimais, o šis faktorius gali itin smarkiai paveikti amerikiečių pasirinkimą.
Rinkėjams rasė nerūpi?
Prasidėjus Demokratų partijos kandidatų kovai dėl galimybės varžytis JAV prezidento rinkimuose, sociologai svarstė, ar Amerikos visuomenė pasirengusi išrinkti juodaodį prezidentą. Sociologinės apklausos rodė skirtingus rezultatus, bet, juos apibendrinus, galima buvo teigti, jog didžioji dalis amerikiečių visgi sutiktų, kad jiems vadovautų juodaodis prezidentas.
Pavyzdžiui, 2006 m. atliktos apklausos metu 65 proc. baltaodžių respondentų ir tik 54 proc. juodaodžių apklaustųjų teigė, jog JAV pasirengusios išsirinkti juodaodį prezidentą.
Bet įdomiausia yra tai, jog iki B.Obamos pergalės prieš H.Clinton pastarąją rėmė 85 proc. juodaodžių rinkėjų, o B. Obamą – 70 procentų. Taigi patys juodaodžiai daug skeptiškiau vertino „savojo“ kandidato galimybes laimėti rinkimuose.
Tačiau situacija kiek pakito, kai B. Obama įveikė H. Clinton ir užsitikrino galimybę varžytis dėl JAV prezidento posto.
2008 m. kovą CBS atliktos apklausos metu jau net 70 proc. respondentų teigė, jog jų šalis pasirengusi išsirinkti juodaodį prezidentą. Šiuos rezultatus taip pat patvirtina nuolatos atliekamos kandidatų populiarumo apklausos, rodančios, jog B. Obama kovoje su Johnu McCainu įsiveržė į priekį.
Amerikiečiai meluoja?
Vis dėlto kai kurie politikos analitikai skeptiškai vertina apklausų duomenis. Psichologijos profesorė iš Madisono universiteto Patricia Devine siūlo atsargiau vertinti apklausų rezultatus. Jos teigimu, kai amerikiečių buvo klausiama, ar JAV pasirengusios turėti juodaodį prezidentą, daugelis respondentų atsakė teigiamai, nors net nesitikėjo, jog tokia situacija artimiausiu metu bus reali.
Ajovos universiteto profesorius Michaelas Lewis-Beckas teigia, jog kol kas sociologinių apklausų rezultatai rodo, kad B. Obama turėtų laimėti rinkimus, bet ar nenutiks taip, jog rinkimų dieną juodaodžio kandidato persvara prieš baltaodį staiga ištirps. Pasak profesoriaus, amerikiečiai sociologams gali sakyti viena, bet išaušus rinkimų dienai balsuoti priešingai.
Sociologai pastebi, jog amerikiečiai išmoko savo įsitikinimus ir prietarus, prieštaraujančius visuotinai priimtoms normoms, pasilaikyti sau. Bet rinkimai – būtent tas metas, kai tokie žmonės, niekam nežinant, gali laisvai reikšti savo valią.
Kita vertus, patys amerikiečiai gali nesuvokti, kaip kandidato rasė gali paveikti jų pasirinkimą. Tokia situacija labai primena žymųjį Holivudo filmą „Avarija“, kur atseit teigiami personažai, pasisakę prieš rasizmą, pasirodė esą didžiausi rasistai, o iš pradžių rasistais laikyti asmenys paaiškėjo esantys daug tolerantiškesni už pirmuosius.
O ką, jei išrinks?
Kol kas sunku prognozuoti, ar B. Obama taps pirmuoju juodaodžiu JAV prezidentu, tačiau net jei ir taps, tai dar nereiškia, kad odos spalva renkantis kandidatą nebuvo svarbi.
Priešingai, galbūt būtent dėl to, kad B. Obama yra juodaodis, jis taps JAV prezidentu? Gal rinkdami B. Obamą, amerikiečiai paprasčiausiai sieks atiduoti duoklę juodaodžiams ir tokiu būdu mėgins neva atsikratyti visuomenėje vis dar įsikerojusios piktžaizdės – rasizmo?
Kol kas aišku tik viena, jei amerikiečiai B. Obamą išsirinks JAV prezidentu, Baltieji rūmai pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją turės juodaodį vadovą. Tik gal tada reikėtų pervadinti rūmus?