Kadaise sakėme, kad automobilis yra ne prabanga, o susisiekimo priemonė. Dabar galima dar papildyti, kad kiekvienas automobilis turi būti saugus. Aukšti reikalavimai automobilių saugumui jau tapo nediskutuotina norma. Tačiau ar visiems pirkėjams šis saugumas prieinamas?
XXIa. automobiliai saugumo srityje padarė tikrą proveržį: čia tiek daug gyvybes saugančių inovacijų, kad joms apibūdinti reikėtų viso straipsnių ciklo. Tą patį galima pasakyti ir apie draugiškumą aplinkai bei taupumą. Tai, beje, vienas iš didžiausių šiuolaikinių automobilių kozirių. Na, kur dar komfortas, visi elektroniniai padėjėjai ir t.t. Tačiau visa tai kainuoja. Kainuoja ne tik mums, bet ir gamintojams. Išsisukti nuo saugumą užtikrinančių sistemų diegimo gamintojai jau net nebando. Tačiau kažką aukoti reikia. Kieno sąskaita taupo automobilių gamintojai prasidėjus saugumą didinančių elektroninių pagalbos sistemų erai, ar tikrai nėra skriaudžiami automobilių pirkėjai?
Naujų standartų eroje taupoma kitur
Reikia, kad automobilis būtų saugus, nes „EuroNCAP“ reitingai yra puikiausia reklama. Reikia, kad būtų bent minimalus saugumą didinančios įrangos paketas, reikia komforto. Ir, žinoma, reikia konkurencingos kainos. Todėl automobilių gamintojai dairosi, kaip sutaupyti kitose srityse. Idėjinius skirtingų kartų automobilių pokyčius pastebi automobilių remonto specialistai. Štai inžinierius ir automobilių variklių remonto specialistas Žydrūnas Janušauskas naujausiuose motoruose pastebi ne pačių smagiausių dalykų.
„Visų pirma pastebėjau faktą, kad mano dirbtuvėse jau tampa tradicija epizodiškai remontuoti vos kelių metų automobilių variklius. Štai šiais metais tvarkiau du automobilius, kuriems tik ką buvo pasibaigęs garantinis laikotarpis. Viskas natūralu, pravažiavę jie buvo tikrai daug, tačiau ardant naujausių laikų variklius aš pastebiu ne tik inovacijas, bet ir taupymą. Tai technologiški varikliai, tačiau ne vienas ir ne keli iš jų gaminami taupiai. Ir ne tik varikliai – ten, kur tik įmanoma, naudojamos kuklesnės medžiagos ar komplektavimo detalės. Viskas paaiškinama – automobilių modeliai atnaujinami dažnai, šiais laikais atsirado milžiniški reikalavimai automobilių saugumui, visi nori ir taupumo. Tai milžiniškos investicijos, tad kažkur reikia taupyti. Tinkama taupymui vieta – varikliai, tiksliau, detalės ir pačios medžiagos, iš kurio jis pagamintas. Be visa to, dar leisčiau sau išsakyti vos ne savitą sąmokslo teoriją: štai automobilių modeliai dabar keičiasi gerokai dažniau nei anksčiau, tad gal ir gaminami automobiliai dabar specialiai daug trumpesniam laikui?“ – svarstė automobilių inžinierius Ž. Janušauskas.
Automobilių remontininkui antrina ir Rusijos automobilių žurnalistas, automobilių bandytojas ir lenktynininkas Andrejus Leontjevas. Tiesa, jis kapsto dar giliau.
„Tai kokių penkių metų senumo istorija. Tuo metu aš dirbau Maskvoje, o gyvenau šalia šio megapolio. Mano pastebėta automobilių evoliucijos detalė tėra smulkmena, tačiau ji nusako bendras tendencijas. Mano kolega turėjo tokį patį, kaip ir aš „Volvo S60R“, tik metais jaunesnį, po atnaujinimo. Po darbo abu išvažiavom į užmiestį, pas mane. Didžiai mano nuostabai, įsukęs į mano kiemą, kolega triaukščiais išsireiškimais puolė pasakoti, kaip išnaudojo visą langų plovimo skystį, kad jo žibintai vos šviečia ir, kad vos nenumušė juodai apsirengusio praeivio. Pažiūrėjome ir pamatėme, kad jo „atnaujintoje“ mašinoje jau nėra žibintų valytuvų. Žinoma, yra purkštukai. Bet žiemišką purvą jų srovė nuskuta prastokai, o ir skystis „eina“ kibirais. Savotiškai man pasirodė šis atnaujinimas, tad apie tai teiravausi pardavėjų. Atsakymas paprastas – valytuvai kenkia plastikiniams žibintų stiklams, o stikliniai nėra saugūs. Nėra saugūs ir patys valytuvai. Esą, jie pavojingi susidūrus su pėsčiaisiais. Na gerai, bet apie tai vėliau užsiminiau ir vienam buvusiam žinomo Europos koncerno automobilių bandytojui. Jis man uždavė retorinį klausimą. Sako, Andrejau, palygink sudėtingo valytuvų mechanizmo ir paprasto purkštuko kainas, palygink stiklinio sklaidytuvo ir plastikinio žibinto stiklo savikainą... Tuomet aš prisiminiau „Ryanair“ savininko iniciatyvą apmokestinti ar išvis panaikinti tualetus lėktuvuose. Neva, jie užstoja kelią link avarinių išėjimų. Pasirodysiu kaip senstantis zyzlys, tačiau saugumas ir ekologija kartai tampa tik puikia priežastimi savikainos mažinimui. Apsižvalgykime aplinkui. Mes gyvename „hi-tech“ žaisliukų amžiuje, tačiau vos po kelių metų jie keliauja į šiukšlių dėžę. Panašios tendencijos matomos ir su automobiliais“, – pasakojo A. Leontjevas.
Dėl kasdienybe tapusių sistemų klausimų nėra, taupoma kitur
Tiesa, kartais taupoma ir pačių elektroninių pagalbininkų sąskaita. Štai rusiškų „Chevrolet Niva“ pardavėjai pries du metus trimitavo apie neregėtas inovacijas – tai saugos oro pagalvės ir ABS sistema. Nors visame pasaulyje jau apie 20 metų tai yra visų automobilių standartinės įrangos dalimi, rusų „GM-AvtoVAZ“ tik XXI a. prakalbo apie technologinį persilaužimą. Ironiška, tačiau anksčiau „Chevrolet-Niva“ pirkėjai apie elementarią įrangą galėjo tik pasvajoti. Dėkui dievui, kad Lietuvoje kitokie įpročiai. Tačiau nedidelių suktybių galima pastebėti ir Europoje.
Oro pagalvės, ABS, ESP – viskas čia aišku .Tai sistemos, kurių buvimas jau tapo beveik nediskutuotina norma. Tačiau dar yra tokie patogūs ir saugiau jaustis leidžiantys dalykai, kaip atstumo kontrolės sistema, tolimųjų šviesų automatinio perjungimo funkcija, aktyviųjų šviesų sistema ar kokia nors aklosios zonos įspėjimo sistema. Štai čia ir prasideda marketingo specialistų žaidimai. Vienas iš dažnesnių sprendimų – tai pagalbinių sistemų siūlymas tik bloke su vienokiu ar kitokiu brangiu papildomos įrangos komplektu. Štai jums pavyzdys. Kai tik Vokietijoje pasirodė 5 serijos „BMW GT", pirkėjas už tolimųjų šviesų pagalbininką turėjo sumokėti tik 530 Lt, tačiau kartu reikia pirkti ir neakinantį vidinį veidrodėlį (740 Lt). Bėda ta, kad ir tas veidrodėlis siūlomas tik komplekte. Užsakius jį, teks užsisakyti ir neakinančius išorinius ir vidinį veidrodėlį. Tokioje raizgalynėje lengva pasimesti.
Dar viena mažų apgavysčių sritis – tai brangiai siūlomos, tačiau dar „žalios“ ir realiai vos veikiančios pagalbinės sistemos. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Prabangus ir pretenzingas „VW Phaeton“ buvo komplektuojamas su ženklų atpažinimo sistema. Visai patogu, kai automobilis pats praneša apie greitį ribojančius ar lenkti draudžiančius ženklus, tačiau bėda ta, kad ši prabangi ir brangi sistema normaliau veikė tik „VW' demonstraciniame filmuke, o realiame kelyje iš jos nebuvo jokios naudos. Ar tai nepanašu į sukčiavimą?
Kainodaros specialistai saugumą vis dar linkę pardavinėti
Vokiečių automobilininkų klubo ADAC ekspertai prieš porą metų pradėjo informacinę kampaniją, kuria norėtų pagreitinti sunkvežimių privalomą komplektavimą elektroninėmis saugumo sistemomis, visų pirma avarinio stabdymo sistema „Brake asist“.
ADAC ekspertai užsimena, kad elektroninių saugumo sistemų taikymas sunkvežimiuose, ypač mažesniuose, yra nepakankamas. Visos galimybės tam yra, daugybė inovatyvių elektroninių padėjėjų ir prievaizdų jau veikia be priekaištų, montuojami į didžiuosius sunkvežimius bent kaip užsakoma įranga, tačiau lengvesnės kategorijose jų nematyti. Pasak ADAC ekspertų, yra tik vienas tokio gamintojų elgesio paaiškinimas – bandymas sutaupyti. Juk jei sunkvežimis pigesnis už analogišką konkurentų gaminį, dauguma kompanijų rinktųsi pigesnį. Todėl ADAC atstovai teigia, kad be dabar montuojamų sistemų, bent jau „Brake asist“ taptų privalomu visiems sunkvežimių gamintojams.
Tas pačias tendencijas galima įžvelgti ir lengvųjų automobilių rinkoje. Prabangiuose automobiliuose išbandytos saugumo įrangos neskubama montuoti į prieinamesnius automobilius. Ir tai daroma ne vien tik dėl savikainos. Pasirodo, marketingo specialistai taikosi ir į saugumo sritį. O tai jau panašu į subtilų pasityčiojimą iš pirkėjų. Ekspertai pastebi, kad šioje srityje gamintojai turėtų persvarstyti kainas, nes saugumą didinančią įrangą pozicionuoti kaip prabangos elementą yra mažų mažiausiai neetiška.
