„Lietuvos pašto“ paslaugomis pasinaudojusi Marija (vardas pakeistas) liko nemaloniai nustebinta: prieš mėnesį išsiuntusi nedidelį siuntinį iš centrinio „Lietuvos pašto“ skyriaus į Antakalnio mikrorajoną Vilniuje sulaukė jo savo namuose – siuntinys buvo grąžintas.
Siuntinį Marija siuntė specialiame voke su paminkštinimu, pirktame vietoje ir rekomenduotu pašto darbuotojo, priėmusio siuntą. Siuntinį moteris išsiuntė registruotu paštu, t. y. už papildomą mokestį siuntinys užregistruojamas, taip garantuojama, kad jis nepasimes ir kad bus pristatytas tiesiai adresatui į namus (ar kitu nurodytu adresu).
Negana to, kad siuntinys gavėjo nepasiekė, siuntinyje buvęs lūžtantis, tačiau tvirtas, kietas daiktas grąžintame pakete buvo visiškai sulaužytas, o vokas gerokai aplamdytas. Aiškumo vardan dar kartą reiktų pabrėžti, kad siuntiniui pakuotė buvo rekomenduota paties pašto darbuotojo, ji buvo speciali, pakietinta, su pūsleline plėvele, o daiktas viduje nebuvo dužus ar trapus, o tik įmanomas sulaužyti, panaudojus fizinę jėgą. Kadangi grąžintas daiktas yra sulaužytas į daug dalių, galima daryti prielaidą, kad su siuntiniu buvo elgiamasi neatsakingai ir grubiai.
Vieno bandymo gana?
Ant grąžinto voko buvo pažymėta ir grąžinimo priežastis – „Neatsiėmė iš pašto“. „Kodėl registruotą sintinį reikia atsiimti pašte, jei buvo sumokėta už jo pristatymą į namus?“, - satebisi Marija. Jos įsitikinimu, taip nutiko todėl, kad paštininkas, nešęs siuntinį, ne tik kad nepasivargino ateiti dar kartą, bet, paskambinęs į duris, nesiteikė šiek tiek palaukti. „Siuntinys buvo skirtas neseniai pagimdžiusiai moteriai, kuri nuolat yra namuose. Ji tikriausiai tiesiog nespėjo atidaryti durų. Pati ne kartą susidūriau su situacija, kai paštininkai, paskambinus į duris 7 valandą ryto, vos spėji pribėgti prie durų, o jie jau lipa laiptais. Vos spėji duris atidaryti būdamas jaunas ir sveikas, o jei žmogus senas ar silpnai jaučiasi...“, - apgailestavo skaitytoja.
Pasak „Lietuvos pašto“ atstovės, minėtas siuntinys gavėjui pristatytas liepos 3 dieną, tačiau jo įteikti gavėjui nepavyko – jis nebuvo rastas namuose. „Kitą dieną siuntos gavėjui buvo pristatytas pranešimas apie tai, kad jis gali siuntą atsiimti jo gyvenamąją teritoriją aptarnaujančiame pašte. Pašte siunta buvo saugoma 30 kalendorinių dienų. Per tą laiką siunta nebuvo atsiimta, todėl buvo grąžinta siuntėjui“, - sakė Aurelija Jonušaitė.
Kompensacija – su viena sąlyga
Pasiteiravus, ar tokiu atveju galima tikėtis kompensacijos, A. Jonušaitė pripažino, kad žalos atlyginimas yra reglamentuotas Pašto įstatymu, Pasauline pašto konvencija, kitais reglamentais, tačiau tai galioja tik tuo atveju, jei buvo pažeista išorinė pakuotė.
Už siuntos turinį ir tinkamą jos pakuotę atsakingas yra siuntėjas – rašoma LP atsakyme.
„Savo klientams visada rekomenduojame pasirūpinti tinkama siuntos pakuote, o jei siunčiami vertingi daiktai – siuntą apdrausti. Siuntos pakuotė turi būti tvirta ir atlaikyti siuntoje esančių daiktų svorį. Trapūs ar dužūs daiktai pakuojami kiekvienas atskirai, pageidautina, kad jie nesiliestų prie išorinės pakuotės dugno ar šonų. Tuščios ertmės turi būti užpildytos pakavimo medžiaga, kad siuntoje esantys daiktai nejudėtų, nesitrintų.
Vidiniam užpildui naudojama pūslelinė plėvelė, popieriaus drožlės, raukšlėtasis („gofruotas“) kartonas, putplastis, vata, drožlės, specialiosios fiksuojamosios putos, įpurškiamos į ertmes tarp daikto ir siuntos dėžutės kraštų“, - sakė A. Jonušaitė.
Kainos auga, o kokybė?
Pasak atstovės, kokybė yra vienas pagrindinių „Lietuvos pašto“ veiklos prioritetų, todėl pristatymo procesai nuolat peržiūrimi ir tobulinami, kad būtų užtikrinti aukščiausi paslaugos standartai. Tikimasi, kad kokybės rodikliai gerės įvedus aiškius siuntų standartus, šviečiant klientus siuntų pakavimo, registravimo, draudimo klausimais.
Praėjusį antradienį „Lietuvos paštas“ iš Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) gavo leidimą nuo rugpjūčio pakeisti siuntų tarifus ir siuntos kaina skaičiuoti atsižvelgiant ir į šalį, į kurią ji siunčiama, ir į svorį bei tūrį. Dar prieš porą mėnesių LP vadovybė teigė, kad įkainiai pakeisti dėl to, kad jie neatitinka rinkos kainų ir yra mažesni už paslaugos savikainą. Tokiu atveju teikiant universaliąsias paslaugas patiriami nuostoliai, kurie kompensuojami iš visų mokesčių mokėtojų kišenės.
Kaip rodo rinkos tyrimų bendrovės SIC balandį atlikta gyventojų apklausa, LP siuntų įkainių padidinimui neprieštaravo 72 proc. apklaustųjų. Nediferencijuoti kainos pagal siuntos svorį pageidavo 17 proc. gyventojų, o pagal šalį – 36 proc. gyventojų. Laiškus į užsienį siunčia 13 proc. Lietuvos gyventojų, dažniausiai tai jauni, didesnes pajamas turintys asmenys.
