Už tai, jog reikėtų tęsti V. Titovo apkaltą pasisakė visi 7 komisijos nariai. Susilaikė tik vienas – Rusų aljanso atstovas.
„Komisija vieningai priėmė sprendimą, kad mes kreipsimės į tarybą, kad ši ieškotų galimybių kreiptis į administracinį teismą.
Sudėtinga dirbti nebuvo. Visi gilinosi į medžiagą, svarstėme, analizavome ir mūsų visų kompetencija leido priimti teisingą sprendimą”, - po posėdžio teigė Klaipėdos miesto Tarybos narys, buvęs Saugumo departamento Klaipėdos skyriaus departamento viršininkas Algirdas Grublys.
Sukiršino visuomenę
Apkaltos komisijos pirmininkas Artūras Šulcas teigė, kad komisija rėmėsi 1991 m. nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, kuriame Adolfas Ramanauskas – Vanagas pripažintas nekaltu, o V. Titovo pareiškimai apie partizanų vadą tik sukiršino visuomenę.
„Turime sprendimą, kuriame aiškiai parašyta, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas yra nekaltas visais jam inkriminuojamais sprendimais.
Apkaltos komisija nusprendė, kad yra pakankamai pagrindo kreiptis į teismą, dėl nustatymo ar iš tiesų ponas Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką.
Pagrindinis dalykas dėl ko mes, kaip komisijos nariai, manome, jog yra pagrindo kreiptis savivaldybei į Aukščiausiąjį administracinį teismą, kuris gali priimti sprendimą ar sulaužė ponas Titovas tarybos nario priesaiką ar ne, yra tai, kad jo pareiškimas tikrai nepadarė mūsų artimesnių, nesuartino bendruomenės, o atvirkščiai – tik įmetė kibirkštį, dėl kurios mes pradedame vieni į kitus įtariai žiūrėti.
Politikas savo veikla, ką ir anksčiau yra pabrėžęs Aukščiausiasis teismas, turi nedaryti veiksmų, kurie galimai galėtų kiršinti visuomenę, kelti įtampą“, - dėstė A. Šulcas.
Netektų mandato
Anot pašnekovo, dirbdama komisija sulaukė nemažai spaudimo.
„Komisija patyrė pakankamai nemažai netiesioginio spaudimo. Mes gavome ir prašymų stabdyti apkaltos procesą, ir laiškų įvairaus pobūdžio, tačiau nekreipėme į tai daug dėmesio. Dirbome sutelktai, vieni kitus supratome.
Nustebino procese, kad Titovas savo paaiškinime nerodo jokio apgailestavimo, kad galbūt netyčia įžeidė ką nors ar užgavo, o tuo tarpu jo advokatės raštuose rašoma, kad Titovas labai apgailestauja, kad jeigu netyčia ką nors įžeidė ar panašiai. Tai tas disonansas labai atvira akimi matomas“, - aiškino A. Šulcas.
Pasak komisijos pirmininko, išvadas komisija pateiks savivaldybės tarybai. Ši rugsėjo mėnesį rinksis 2 kartus ir arba pritars išvadoms, arba ne.
„Tai bus jos galutinis verdiktas ar reikia kreiptis į Aukščiausiąjį administracinį teismą, kuris turi nustatyti ar sulaužė Titovas priesaiką ar ne.
Jeigu gausime išvadą, kad Titovas sulaužė tarybos nario priesaiką, tada taryba turės svarstyti dėl jo mandato netekimo. Bijau suklaidinti, bet berods jeigu 3/5 tarybos narių nubalsuotų, kad jis sulaužė priesaiką, tada jis netektų mandato“, - aiškino A. Šulcas.
Nesupranta, ką pažeidė
Tuo metu pats V. Titovas sako nesuprantąs, kurią tarybos nario priesaikos dalį pažeidė.
„Man neaišku, kokią vietą aš pažeidžiau priesaikos. Mano nuomone, aš kokybiškai vykdau savo darbą, iškėliau klausimą ir išreiškiau savo nuomonę. Kokią vietą priesaikos aš pažeidžiau, man nesuprantama.
Aš parašiau komisijai 37 lapų savo poziciją. Manau protingiausia būtų sustabdyti visą sprendimą dėl A. Ramanausko-Vanago ir į teismą kreiptis ne dėl manęs, o kad būtų išnagrinėta visa turima medžiaga apie A. Ramanauską-Vanagą ir kartu galėtume priimti sprendimą“, - sakė V. Titovas.
Pašnekovo nuomone, tokia įtampa kilo dėl artėjančių rinkimų.
„Aš supratau, kad iki rinkimų liko 6 mėnesiai ir iš manęs stengiasi padaryti priešą. Liberalams reikia nukreipti dėmesį į mane, nuo jų korupcijos skandalo“, - teigė V. Titovas.
V. Titovas neranda dokumento
Kalbėdamas apie A. Ramanauską – Vanagą V. Titovas ir toliau remiasi bei tiki 1957 metų LTSR Aukščiausiojo Teismo sprendimu. Jau nepriklausomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuriame partizanų vadas pripažintas nekaltu, V. Titovas neva niekur neranda.
Tuo metu A. Šulcas rankose laikė minėto dokumento kopiją: 1991 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą.
„Aš tikiu 1957 metų sprendimu, o ne šiuo teismu. Aš negaliu jo rasti, nei mano advokatas negali rasti to 1991 m. sprendimo, kuriame A. Ramanauskas – Vanagas išteisintas. Aš pirmininko prašiau atsiųsti man. Internete nėra to dokumento“, - aiškino V. Titovas.
Pasinaudos situacija
Tuo metu komisijos narys, buvęs Saugumo departamento Klaipėdos skyriaus departamento viršininkas Algirdas Grublys mano, jog ši situacija Lietuvai nenaudinga ir viena iš nedraugiškų valstybių tuo pasinaudos.
„Perskaitęs jo (V. Titovo - aut. pastaba) komisijai atsiųstą paaiškinimą, aš apgailestauju dėl jo teksto. Kai aš perskaičiau jo atsakymą, tai man atrodė apgailėtinai. Jo atsakymas buvo nenuoširdus.
Jis nesigaili dėl to, ką padarė. Jis konstatuoja įvairius faktus, teisinasi ir panašiai. Tai nebuvo nuoširdus bendravimas su komisija ir tarybą. Tai buvo tiesiog atsirašymas.
Man labai gaila, kad jo tokia veikla, panaši į provokacinį charakterį, mūsų valstybei neatneša naudos. Aš manau, kad viena iš nedraugiškų valstybių naudojasi šia situacija”, - teigė A. Grublys.
