E. Kalasūnui anksčiau buvo pareikšti kaltinimai, kad jis veikdamas organizuotoje grupėje, kartu su kitais „Kamuolių“ nusikalstamo susivienijimo dalyviais, dėl chuliganiškų paskatų itin žiauriai nužudė L.Ž. Su šiuo nužudymu taip pat siejamas grupuotės vadeiva Tomas Gaidanka, bei kiti dalyviai – Tomas Mickevičius, Valerijus Kolobovas, Edgaras Zapustas. Donatas Šimelevičius, bei du vyrai, nesusiję su gauja – Artūras Kliauga, bei Artūras Martinkus.
Antradienį teismo salėje pasirodė ne tik byloje sunkiais nusikaltimais kaltinami E. Kalasūnas ir R. Baika, bet ir su nužudymu siejamas Edgaras Zapustas, kurio pavardė minima ir milžiniškos apimties „kamuolinių“ gaujos byloje.
Tiesa, E. Zapustas teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus byloje ir netrukus paliko teismo salę.
Daugelis atvykusių liudytojų daugiau pasakojo apie kitą, su žmogžudyste menkai susijusį bylos epizodą – Henriko Daktaro pilies apšaudymą.
Pagarsinti nužudyto vyro sugyventinės parodymai
Trejų liudytojų teismui pristatyti nepavyko – viena iš šių liudytojų yra nužudytojo L. Ž. sugyventinė, anksčiau davusi parodymus. Tad teismas nusprendė pagarsinti jos, bei kitų anksčiau liudijusių asmenų parodymus.
Su nužudytu vyru gyvenusi moteris anksčiau pasakojo, jog su L.Ž susipažino, kai jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę.
Ji su L.Ž apie pusę metų susirašinėjo laiškais, po to išvyko su juo gyventi viename bute – bendrabutyje, esančiame Chemijos g. Tai moteris padarė puikiai žinodama, jog vyras buvo ne kartą teistas, vartojo narkotines medžiagas. Anot įvykių liudininkės, L. Ž. vienu metu dirbo statybose – tiesa, kraupaus išpuolio metu, jis buvo bedarbis, o pragyventi jam padėjo mama.
Anksčiau liudiję poros kaimynai pasakojo, jog tiek L.Ž., tiek jo sugyventinė pastoviai vartodavo alkoholį – tai savo liudijime patvirtino ir L.Ž sugyventinė. Be to, ji pridūrė, jog ir išpuolio dieną buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, dar dienos metu.
Į jų kambarį kartais užsukdavo ir su nužudymu siejamas Artūras Kliauga. Liudininkė anksčiau pasakojo, jog jis kartais užeidavo į L.Ž buto kambarį. O lemtingą dieną tarp šių vyrų kilo rimtas ginčas – tiesa, į savo butą L.Ž tądien neįsileido.
Moteris anksčiau liudijo, jog iškvietė policiją, kai įtarė, jog ginčas tarp L. Ž. ir byloje minimo Artūro Kliaugos gali virsti rimtesniu konfliktu. Policija iškvietė ne dėl savo pačios saugumo, o bijodama smurto protrūkio – tai ji akcentavo savo liudijime. Visgi, iškvietusi policija ji esą daugiau nieko nematė – taip pat ir smurtinio išpuolio virtuvėje, kuris L.Ž buvo lemtingas.
Bijodamas policijos iš buto pabėgo
Taip pat buvo pagarsinti ir kitų dvejų kaimynų ankstesni liudijimai.
Vienas iš parodymus davusių vyrų anksčiau gyveno Chemijos g. esančiame bendrabutyje – ten gyveno apie 4 metus, pažinojo šalia gyvenančius kaimynus, taigi ir L.Ž. Visgi, apie išpuolio dienos įvykius jis daug nepapasakojo – sakė, kad dienos metu buvo užėjęs į virtuvę ir matė, jog L.Ž. galimai gėrė alkoholinius gėrimus – sidrą „Fizz“.
O kitas vyras pažinojo šioje byloje minimą Artūrą Martinkų – su juo susipažino pats atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mat 2006 m. prieš parodymus davusį vyrą dėl vagystės bkuvo pradėta byla. Kurį laiką vyras nuo teisėsaugos slapstėsi, galiausiai jį 2008 m. namuose sulaikė pareigūnai.
Vėliau vyras apsigyveno Chemijos gatvėje esančiame bendrabutyje – ten jis apie 7-8 mėn. laiko gyveno vienas. Visgi, jį kelis kartus aplankė A. Martinkus.
Vyras anksčiau pasakojo, jog nei ginčo tarp L.Ž. ir A. Kliaugos, nei vėliau kilusio mirtino išpuolio jis nematė – tuo metu miegojo. Kas galėjo nužudyti L.Ž. jis tuo metu taip pat nežinojo – šią informaciją vėliau sužinojo iš kaimyno. O tai sužinojęs, jis spruko iš buto, mat manė, jog policija jo ieškos.
Egzekucija surengta virtuvėje
Kraupią žmogžudystę E. Kalasūnas kartu su kitais sėbrais įvykdė 2007-ųjų lapkričio 18-osios vakare Chemijos gatvės bendrabutyje.
Šį nusikaltimą buvo nuspręsta įgyvendinti, mat L.Ž savo pasisakymais neva žemino vieno iš „Kamuolinių“ lyderių – T. Mickevičiaus autoritetą. Apie L.Ž pasisakymų turinį jie sužinojo kartu vartodami alkoholį – apie tai prasitarė vienas iš sugėrovų, Artūras Martinkus. Šis vyras yra vieno iš byloje minimų vyrų – Valerijaus Kolobovo, pusbrolis. Šaltinių duomenimis, jis nebegyvas. Grupuotės vyrai nusprendė surengti L. Ž. egzekuciją.
Tuomet T. Mickevičius, pasikvietęs E. Kalasūną, bei kitus nužudymo byloje minimus „Kamuolinius“, nuvyko į L.Ž gyvenamąją vietą – bendrabutį, esantį Chemijos gatvėje.
T. Mickevičius, bei jo sėbrai egzekuciją surengė antrame bendrabučio aukšte – ten esančioje bendroje virtuvėje. L.Ž buvo suduoti daugiau kaip šešiolika smūgių į įvairias kūno vietas – šis išpuolis L.Ž buvo mirtinas.
Apšaudė Henriko Daktaro pilį
E. Kalasūnas žinomas ir dėl kito įvykdyto neeilinio nusikaltimo. Norėdamas pademonstruoti savo viršenybę prieš bene žinomiausią Kauno nusikaltėlį, Kauno „Daktarų“ grupuotės vadą Henriką Daktarą, E. Kalasūnas, kartu su sėbrais, apšaudė jo pilį. Apie šiuos įvykius daugiau papasakojo antradienį Kauno apygardos teisme liudijusi H. Daktaro žmona R. Daktarienė.
Ši mintis jiems kilo maždaug dvi dienas iki išpuolio. Išpuolio dieną, vyrai apsiginklavo ir nuvyko į Užliedžius, sustojo prie įvažiavimo į H. Daktaro pilies teritoriją. Tuomet anksčiau minėtas gaujos lyderis T. Mickevičius iš „Kalašnikovo“ automato paleido mažiausiai dešimt šūvių link pilies teritorijos.
Maža to, vienas iš sėbrų, R. Baika, įmetė granatą į pilies kiemą, vos kelių metrų atstumu nuo gyvenamojo namo. Vis dėlto, H. Daktaras ar jo šeimos nariai sužaloti nebuvo – tuo metu buvo apgadinta tvoros apdaila, kitos pilies dekoracijos. Tad pilies savininkė H. Daktarienė pateikė ieškinį išpuolikams, siekdama susigrąžinti kompensaciją už patirtą žalą.
Prisidavė pats, byla nebuvo prijungta
Beveik penkerius metus ieškotas Edgaras Kalasūnas anksčiau figūravo ieškomiausių Europos nusikaltėlių sąrašuose.
Praėjusiais metais E. Kalasūnas pats prisistatė Lietuvos teisėsaugai. Iki šiol nėra žinoma, nei kur jis slėpėsi, nei jo motyvai, prisiduodant teisėsaugai, mat įtariamasis vengia duoti parodymus.
Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama ir kita su „kamuoliniais“ susijusi byla.
„Kamuolinių“ baudžiamoji byla yra pripažinta itin sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 94 tomai, gauta 14 apeliacinių skundų. Kaip nurodo teismas, skunduose keliama daug įvairaus ir sudėtingo pobūdžio klausimų dėl nuteistųjų išteisinimo, išteisintųjų nuteisimo, veikų kvalifikavimo, neteisingų bausmių ir panašiai.
Todėl E. Kalasūno byla nebuvo prijungta prie šios itin sudėtingos bylos nagrinėjimo – be to, jau buvo pagarsintas bylos kaltinamasis aktas.
