Vėliava valstybės, miesto ar bendruomenės gyvenime turi nepaprastai didelę reikšmę. Olimpinės žaidynės rodo: šalia sportininko pavardės – visada šalies pavadinimas ir... vėliavytė.
Suprantami vėliavų atsiradimo laikas ir prasmė. Sukurtas net atskiras mokslas – veksilologija, aiškinantis vėliavų kūrimo taisykles, spalvų ir simbolių prasmę.
Aišku, kad dažniausiai vėliavų kūrėjai „sudeda“ į jas kokius nors prasmingus istorinius ar etnografinius simbolius. Valstybės vėliava simbolizuoja tautą, istoriją, etnografiją ir panašiai. Dauguma valstybių, regionų ar miestų logiškai ir rimtai paaiškins savos vėliavos atsiradimo aplinkybes bei prasmę.
Tačiau, kaip ir visur politikoje, nestinga įdomybių bei kuriozų.
Seniausia pasaulyje iki šiol naudojama valstybės vėliava priklauso Danijai. Ji atsirado dar XIII amžiuje. Legenda pasakoja, kad danų kariai, bepralaimintys mūšį, meldė stebuklo. Stebuklas įvyko – iš dangaus ėmė leistis raudonas audeklas su baltu kryžiumi. Tai padrąsino karius, jie laimėjo, o stebuklingas audeklas tapo Danijos monarchijos vėliava. Šiandien audeklas su vadinamuoju Šiaurės kryžiumi dominuoja visose Skandinavijos šalyse bei jų regionuose. O mūšis, beje, buvo su... estais.
Be Šiaurės kryžiaus, dažnai pasitaikanti vėliavų dalis yra britų dominavimą simbolizuojantis gerai mums pažįstamas dvigubas kryžius (Union Jack), kurį matome ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir dalies esamų bei buvusių britų valdų (Australijos, Naujosios Zelandijos ir pan.) vėliavose. Jei matome tokį simbolį, angliškai tikrai susikalbėsime.
Islamo šalyse naudojamas vadinamasis Osmanų simbolis – mėnulio pjautuvas su viena ar daugiau žvaigždžių. Tokių valstybių gera dešimtis, pradedant didele Turkija, baigiant vos vos žemėlapyje matomomis Komorų salomis. Jose islamas – didelėje pagarboje.
Jungtinių Valstijų „juostų ir žvaigždžių“ derinys taip pat įkvėpė ne vieną pasaulio šalį – pavyzdžiui, Malaiziją, Kubą, Čilę ir pan. Įdomi Liberijos vėliavos genezė. Liberija buvo pradėta kurti kaip išlaisvintų juodaodžių vergų valstybė, puoselėjant viltis, kad ilgainiui atsiras ir Jungtinės Afrikos Valstijos. Ji labai panaši į JAV vėliavą, deja, tik su viena žvaigžde. Amerikos eksperimento Afrikoje pakartoti nepavyko.
Populiariausios valstybinės vėliavos – trispalvės, horizontalios ar vertikalios juostos. Spalvos taip pat turi savo prasmę. Dauguma slavų valstybių naudoja raudoną, baltą ir mėlyną spalvas, dauguma arabų – žalią, baltą, raudoną ir juodą. Jos dažniausiai kildinamos iš istorinių ar etnografinių simbolių.
Sovietų Sąjunga, kažkada ant savo vėliavos nupiešusi darbininkų ir valstiečių darbo įrankius, įkvėpė ir kitas marksistines valstybes savose vėliavose bei herbuose piešti darbo įrankius, matavimo prietaisus, ginklus, naftos bokštus ir medvilnės laukus. Prisiminkime buvusią Rytų Vokietiją. Afrikoje (pvz., Angolos ar Mozambiko vėliavose) tokių įrankių yra ir dabar.
Nestinga ir kitokių simbolių – valstybių bei regionų vėliavose galima rasti gausų gyvūnijos būrį. Tai ne vien didingi liūtai, ereliai ar kiti plėšrūnai. Ne visi jie labai taurūs – turime šunų, lapių ir vilkų. Gausu ir žolėdžių – jaučių, ožkų, antilopių; paukščių – gervių papūgų, balandžių, gulbių, net gyvačių ir šikšnosparnių. Gausu fantastinių gyvūnų – vienaragių, drakonų, dvigalvių erelių, pegasų... Beje, fantastinių būtybių turime ir Lietuvos Prezidento vėliavoje.
Kai kuriose vėliavose – Kipro, Kosovo – atkartojama šalies teritorijos forma. Labai „sintetinė“ yra Bosnijos ir Hercegovinos vėliava, rodanti ir stilizuotą žemėlapį, ir tris tautines grupes. Kelis dešimtmečius Ruandos vėliavoje buvo kurioziškas tautos simbolis lotyniška raidė R, o Burundžio – buvęs oro linijų bendrovės SABENA simbolis. Tikrai labai keisti tautiškumo simboliai.
Dauguma vėliavų – stačiakampės, tačiau yra ir kitokių. Unikalios yra Šveicarijos ir Nepalo vėliavos. Pirmoji yra kvadratinė, antroji – neįprastos dantytos formos.
Vėliavos neamžinos. Bene daugiausia vėliavų pakeitimų pastaraisiais metais teko Serbijai. Prieš dvidešimt metų ji dar buvo Jugoslavijos socialistinė federatyvinė respublika.
Dabartinė Lietuvos vėliava atsirado etnografiniu pagrindu. Kalbama, kad ji veksilologiškai kiek neįprasta ir savo spalvomis panaši į Afrikos šalių vėliavas. Dalis tiesos čia išties yra. Veksilologai teigia, kad Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, vyrauja vadinamasis afrikietiškų spalvų ketvertas – geltona, žalia, raudona ir juoda. Taigi, juodą spalvą turi estai, o tris likusias – mes.
Smalsiausiems primenu, kad visiškai identišką vėliavą turi pietinėje Olandijoje esantis Hilegomo miestas, kuriame gyvena per 20 000 gyventojų. Birmos vėliava Antrojo pasaulinio karo metais, o ir Mianmaro Šano provincija turi tokią pat trispalvę su baltu apskritimu viduryje. Šiek tiek šviesesnė geltona yra Kolumbijos Bolivaro departamento vėliavoje. Trys horizontalios juostos – raudona, geltona ir žalia – tai Bolivijos ir Ganos vėliavos, o žalia, geltona bei raudona – Etiopijos vėliava.
Vertikaliai išdėstytas „lietuviškas“ spalvas vėliavose turi kelios Afrikos šalys – Gvinėja, Kamerūnas, Malis ir Senegalas, taip pat... vienas žymiausių JAV didmiesčių – Los Andželas.
Manhatane prie Jungtinių Tautų būstinės šiandien plevėsuoja beveik 200 vėliavų. Politikams ir politika besidomintiems tikrai verta jas „paskaityti“.
Egidijus VAREIKIS, Seimo narys
