Štai Egidijus Vareikis liudija, kad alkoholis – jo priešas, bet narsusis konservatorius priešų nebijo. džiaugiuosi jo atkaklumu, kaip ir džiaugiuosi bet kurio žmogaus sveiku pasirinkimu. tačiau E. Vareikis ne „bet kuris žmogus“. jis – Lietuvos Respublikos Seimo narys, savo rankose laikantis teisę priimti pačius svarbiausius, įstatymais virstančius, sprendimus.
Ar bent vieną iš tų sprendimų jis priėmė būdamas blaivus – to mes nesužinosime. kiek iš tų sprendimų buvo paveikti alkoholio ir kiek jų buvo paveikti alkoholio įpylusių – ir šito mes nesužinosime. gal ir dėl to, kad lrytas.lt žurnalistė tik paskutiniu interviu klausimu pasiteiravo apie jo tiesioginę atsakomybę – darbą Seime. o gal dėl to, kad kolegos E. Vareikį matė tik kaip ryšių su visuomene problemą.
Gėdingiausia, kad blaivaus proto trūkumas pačiam E. Vareikiui neatrodė ir neatrodo kliūtis valdyti šalį. matyt, ne veltui tai ir vadinama „blaivaus proto trūkumu“.
