Imkite iš mūsų kuo daugiau mokesčių, prašo turtingi europiečiai. Deja, tame chore lietuviško balso negirdėti.
Viskas prasidėjo nuo Warreno Buffetto, nutarusio, kad Ameriką iš duobės galėtų padėti ištraukti iš jo ir kitų turtuolių papildomai surinkti mokesčiai.
Jis pasiūlė padidinti pajamų ir investicijų mokesčius uždirbantiems daugiau nei 1 mln. dolerių. Kaip ir buvo galima tikėtis, iš karto pasigirdo nepasitenkinimo balsų. Buvęs „American Express“ vadovas Harvey Golubas nukreipė dėmesį ne į turtinguosius, o į vyriausybę: „Prieš prašydami daugiau mokesčių iš manęs ir kitų surinkite 2,2 trilijono kasmet gaunamų dolerių sąžiningiau ir išleiskite juos protingiau.“
O tokiems kaip W. Buffettas, piktinosi, niekas nedraudžia sumokėti daugiau mokesčių savanoriškai.
Tačiau iniciatyva iš už Atlanto atriedėjo ir iki Europos. Turtingiausia Prancūzijos moteris Liliane Bettencourt ir 15 kitų turtuolių parašė peticiją leisti „ypatingai prisidėti“ prie šalies atsigavimo. Jiems antrino ir Italijos verslo magnatas, „Ferrari“ vadovas milijonierius Lucas di Montezemolo. Tiesa, su viena labai rimta sąlyga. Jis sutiktų mokėti didesnius mokesčius, tačiau tik tuo atveju, jei vyriausybė imtųsi neoliberalių reformų. Tegu valdžia gauna pinigų išparduodama nekilnojamąjį turtą ir sumažindama politikams taikomas lengvatas.
Prie senųjų Europos valstybių prisidėjo ir 50 turtingiausių vokiečių.
Pagal jų planą mokesčių didinimas paveiktų tik turinčius daugiau nei 500 tūkst. eurų vertės turto. Šią sumą viršijantis turtas iš pradžių dvejus metus būtų apmokestinamas 5 proc. tarifu, o vėliau – 1 proc. arba daugiau. Taip per dvejus metus, grupės teigimu, būtų galima surinkti 100 mlrd. eurų.
Tiems, kurie teigia, kad aukštesni mokesčių tarifai kenkia kuriant darbo vietas, W. Buffettas pateikia pavyzdį, kad nuo 1980 iki 2000 metų, kai mokesčiai pasiturintiesiems buvo daug didesni, Amerikos ekonomika sukūrė beveik 40 milijonų naujų darbo vietų.
Pafantazuokime: grupė Lietuvos turtuolių, kurių sąrašas ne toks jau mažas, ima ir pasako: valstybei sunku, skurstančios ir klestinčios dalies žmonių atotrūkis didelis, taigi metus kitus, kol išsikapstysime, norime mokėti didesnius mokesčius. Nes kai blogai vieniems, blogai ir kitiems.
Viskas priklauso nuo vedlio. Jeigu iniciatyvinės grupės priešakyje stotų įtakingas ir turtingas verslo pasaulio žmogus kaip Bronislovas Lubys, sekėjų tikrai atsirastų.
Tačiau Lietuvoje ne taip seniai buvo svarstyta šiek tiek panaši progresinių mokesčių idėja. Tada B. Lubys pripažino, kad norint spręsti socialinės apsaugos problemas reikės didinti mokesčius. Tačiau jis suskubo pridurti, kad progresiniai mokesčiai bėdų nesumažins: „Ne tie skaičiai, kokieyra kreditai." Ir pašmaikštavo, kad šioje valstybėje tetrūksta barzdos mokesčio.
Jei per Europą vilnijanti mintis B. Lubiui (Nerijui Numavičiui, Dariui Mockui ir t.t.) dar į galvą nešovė, gal ji šaus broliams latviams ar skandinavams, nuo kurių vokiečius, prancūzus, italus palaikanti banga per Baltijos jūrą atriedės ir iki mūsų krantų.
CITATA: Pafantazuokime: grupė Lietuvos turtuolių, kurių sąrašas ne toks jau mažas, ima ir pasako: valstybei sunku, skurstančios ir klestinčios dalies žmonių atotrūkis didelis, taigi metus kitus, kol išsikapstysime, norime mokėti didesnius mokesčius
