Per mėnesį buvo skelbta apie dviejų beisbolininkų, vieno jėgos trikovininko ir dviejų imtynininkų, iš kurių vienas sugautas vartojęs kokainą, diskvalifikacijas.
Nors atvejų prabėgusį mėnesį pasirodė daugiau, tačiau Lietuvos antidopingo agentūros (LAA) vadovė Rūta Banytė ramina – diskvalifikacijų daugiau, tačiau jos susikaupė per ilgesnį laiką.
„Tie sportininkai nebūtinai buvo testuojami kovo mėnesį, – naujienų portalui tv3.lt aiškino ji. – Jie galėjo būti testuoti ir praėjusiais metais.
Tai yra 20 dienų laboratorijos tyrimas, tada bendradarbiavimas su sportininku, jie turi laiką pateikti visus savo paaiškinimus, papildomus dokumentus. Galų gale taip susiklosto, kad atrodo, kad kovo mėnesį jų buvo daugiausiai. Taip sutapo su terminais dėl sankcijų paskelbimo.“
Situacija nėra blogėjanti ir žvelgiant į bendrą šalies padėtį kitų šalių kontekste. R. Banytė teigė, kad pagal statistiką skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti dideli, tačiau nerimauti – nėra ko.
„Pasižiūrėjus tik pagal skaičius, galbūt gali susidaryti įspūdis, kad Lietuva vartoja draudžiamas medžiagas arba atlieka kitus dopingo taisyklių pažeidimus. Visgi žinant, kiek mes turim sportininkų, tai nepasakyčiau, kad pirmautume.
Žiūrint pagal bylas, mes per metus atvejų turim grubiai apie 12-16. Toks skaičius ir išlieka daugiau mažiau pastovus“, – kalbėjo pašnekovė.
Interviu su naujienų portalu tv3.lt antidopingo agentūros vadovė paaiškino, kaip sportininkai turėtų saugotis nuo tokių medžiagų vartojimų, ką mano apie organizuojamas „Enhanced games“ ir į ką turėtų atkreipti visi sportuojantys.
Po pastarųjų atvejų imtynininkų fronte federacijos prezidentas kėlė klausimą, ką dar galima padaryti, kad sportininkai elgtųsi protingai. Galbūt jūs galėtumėte atsakyti į šį klausimą?
Mes turime suprasti, kad sportininkai, kurie jau yra suaugę, yra sąmoningi žmonės. Mes iš savo pusės, lygiai taip pat, kaip ir federacijos, darome švietimą, individualias konsultacijas – šie dalykai yra.
Turime suprasti, kad tai yra suaugę žmonės, kurie patys priima savo sprendimus. Lygiai taip pat, kaip policija sako nevairuoti išgėrus, bet vis tiek atsiranda suaugusių žmonių, kurie tai daro. Iš tos pusės yra panašu.
Tiek federacijos gali griežtinti savo reikalavimus, galbūt skirti kažkokias pinigines nuobaudas. Mes iš savo pusės galime kažkaip intensyviau siūlyti įvairius mokymus, bet turime suprasti, kad jie nėra privalomi. Sportininkas nori dalyvauja, nenori – nedalyvauja.
Kitas dalykas yra, ką jie išsineša iš tų mokymų. Pasikartosiu, bet tai yra suaugę žmonės, o suaugusiems žmonėms mes negalime turėti labai didelės įtakos.
Pernai buvo kilęs dopingo skandalas dėl Vilniaus maratono prizininkės, o vėliau pati sportininkė gynėsi ir teigė, kad yra mėgėja. Ar turint omenyje tokį atvejį galima sakyti, kad trūksta švietimo ne tik profesionaliems sportininkams?
Tiek pagal pasaulinės antidopingo agentūros kodeksą, tiek pagal mūsų taisykles, sportininkas-mėgėjas yra tas asmuo, kuris nėra dalyvavęs per pastaruosius penkerius metus federacijos organizuojamuose renginiuose ir dar yra keletas niuansų.
Reikia suprasti, kad ir kaip tai įdomiai skambėtų, kad tu tampi sportininku tada, kai pradedi startuoti varžybose. Net jei tai yra masiniai bėgimai ir galvoji, kad tai yra tavo laisvas laikas. Jeigu tu pradedi startuoti varžybose, o ypač, jei jas organizuoja federacija, turi suprasti, kad esi kandidatas į patikrinimą.
Tu esi sportininkas-mėgėjas tada, kai tu bėgioji ar sportuoji savo malonumui ir nestartuoji jokiose varžybose. Jeigu tu turi trenerį, kuris tau sudaro treniruočių planą, jei turi išsikėlęs tikslus tokius, kaip, pavyzdžiui, prabėgti Barselonos maratoną, turi suprasti, kad peržengei tą ribą.
Lietuvos antidopingo agentūra turi nemokamus nuotolinius mokymus, kur reikia tiesiog užsiregistruoti. Tu gali išsispręsti tą medžiagą tada, kada tau yra patogiau, ir sportininkai gali pasižiūrėti ir tai išsiaiškinti.
Ar daug sportininkų išklauso mokymus?
Mes viską neseniai atnaujinome, tai nuo to laiko turime apie 500 žmonių, kurie jau yra praėję šiuos mokymus.
Kauno maratono bėgikė buvo diskvalifikuota dėl neatsargiai pasirinktų papildų, draudžiamų medžiagų būna ir vaistuose. Po Zitos Kosač atvejo agentūra rašė, kad draudžiamos medžiagos nurodytos papildų sudėtyje nebuvo. Kaip apsisaugoti nuo to?
Iš tikrųjų maisto papildai yra labai opi problema ne tik Lietuvoje. Šita rinka yra labai menkai kontroliuojama.
Lietuvos antidopingo agentūra nuo praėjusių metų vykdo UNESCO finansuojamą projektą būtent apie visuomenės žinomumą ir supratimą apie maisto papildus. Buvo daryta apklausa tiek visuomenės, tiek sportuojančių asmenų.
Žmonės vartoja, nors net nežino, ar jiems to reikia, jie nėra tikri, ar tie maisto papildai yra saugūs. Deja, niekas šiuo metu neužsiima griežta kontrole, ne taip, kaip vaistų, todėl mes norime didinti budrumą visuomenės.
Reikia žiūrėti, ar perkate Lietuvoje, fizinėse parduotuvėse, ar perkate internete. Fizinėje parduotuvėje tu bent jau turi čekius, ta parduotuvė taip greitai neužsidarys. Internetinėje parduotuvėje tu gali nusipirkti, turėti tą teigiamą atvejį, tu kreipiesi, o ta parduotuvė pasirodo ėmė ir užsidarė. Tu nieko nebegali įrodyti.
Kitas dalykas, reikia atkreipti dėmesį į kainą. Jeigu visur tas papildas kainuoja 15-20 eurų, o toje parduotuvėje 5 eurai, gali kilti klausimas kodėl, kas su juo negerai? Kokia yra to produkto savikaina, jei pardavėjas su viskuo gali tau už 5-7 eurus parduoti?
Kuo yra pigiau, tuo yra didesnė tikimybė, kad ten gali būti nurodytos ne tos medžiagos, kurios yra reikalingos, o tos, kurios suteiks tau kažkiek pranašumo, o vėliau paaiškės, kad yra vartojamos draudžiamos medžiagos netyčia.
Ar sportininkams dabar lengviau nuslėpti medžiagų vartojimą, ar galbūt atvirkščiai – tobulėja ir testavimas, kuris dar lengviau suseka tokių medžiagų vartojimą?
Antidopingas irgi tobulėja ir jau pora metų, kai yra ne tik testavimas vykdomas. Dopingas pagal apibrėžimą yra 11 taisyklių pažeidimas. Tarkime, jeigu imtume sunkiaatlečius, kurie 2019 m. buvo diskvalifikuoti, tai ne už draudžiamų medžiagų vartojimą, o už jų turėjimą, prekybą.
Lietuvos antidopingo agentūra yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su policijos departamentu. Kai yra ne draudžiamų medžiagų vartojimas, o įtariami kiti nusižengimai, tai prasideda darbas ir su policija.
Tuo labiau, kad kai kurių draudžiamų medžiagų turėjimas gali būti baudžiamas tiek administraciniu nusižengimu, tiek baudžiamąja atsakomybe.
Kitas niuansas yra tas, kad sportininkai, kurie yra testuojami, jiems visiems yra užvedamas individualus biologinis pasas ir išvedamos kreivės. Jeigu sportininkas pavartoja draudžiamas medžiagas, matosi nukrypimas biologiniame pase. Už tai irgi gali būti baudžiama.
Kaip vyksta testavimas?
Testavimai yra keli – varžybinis ir nevaržybinis. Tam, kad sportininkai būtų pradėti testuoti ne varžybų metu, jie turi sulaukti laiško iš antidopingo agentūros, kad yra traukiami į sąrašus ir jie privalo pildyti ADAMS sistemą.
Toje sistemoje yra skiltis, kur sportininkai turi nurodyti savo buvimo vietą ir laiką, kada jie ten tikrai bus. Kartais būna sportininkai, kurie sako, kad tai apriboja jų teises, tačiau juk vietą ir laiką pasirenka patys sportininkai, mes taikomės prie jų. Tada važiuojame arba į treniruočių vietą, arba į namus ir sportininkas tokiu būdu yra testuojamas ne varžybų metu.
Kai yra varžybų metas, dažniausiai tas testavimas yra atsitiktine tvarka. Pavyzdžiui, pasirenkama testuoti 2, 4, 6, 8 ir 10 finišavusius sportininkus arba imami visi prizininkai. Tai yra nusprendžiama dar prieš varžybas.
Kartais yra gaunama ir informacija. Mes turime sistemą mūsų antidopingo puslapyje, kur galima pranešti apie įtartinus atvejus, turime tam skirtą ir elektroninį paštą, kai sportininkai arba nebūtinai gali informuoti apie jiems įtartinus dalykus.
Neseniai pasklido naujienos apie organizuojamas „Enhanced games“, kur sportininkams bus leidžiama varžytis, vartojant draudžiamus preparatus. Koks jūsų požiūris į tai?
Mes tikrai esame ta tema kalbėję. Jeigu atkreiptume dėmesį į jų tinklapį, viskas yra gražiai nurodyta, kad prizininkams bus mokama, juos prižiūrės gydytojai ir viskas čia kaip ir gerai ir pan.
Ko asmeniškai aš pasigendu, tai atsakymo, kas neš atsakomybę, jei sportininkams pablogės arba ištiks mirtis. Yra daugiau klausimų nei atsakymų.
Taip pat pasižiūrėjus į tuos medikų patarėjus, tai ten yra įvairių asmenų, pavyzdžiui, kurie dirba su genetika ar natūraliomis medžiagomis. Pasigendame to dalyko, kas bus, jei sportininkui pablogės, kas prisiims tą atsakomybę.
Tuo labiau, kad dalis sportininkų, kurie šitą dalyką pristato kaip teigiamą, yra patys diskvalifikuoti arba nepasiekę savo svajonės startuoti olimpinėse žaidynėse.
Artėja olimpinės žaidynės, ar agentūra prisideda prie sportininkų pasiruošimo joms, galbūt yra papildomas švietimas?
Švietimas ir konsultavimas vyksta nuolat, čia mes tikrai nelaukiame olimpinių žaidynių. Jeigu kalbėtume apie testavimą, tai bendradarbiaujant su tarptautinėmis federacijomis, tarptautine antidopingo agentūra, jau yra šitas darbas taip pat pradėtas.
Šioje vietoje pasiruošimas olimpinėms žaidynėms vyksta daug anksčiau ir nelaukiame paskutinės dienos.
