„Yra priduotas pareiškimas baudžiamojo kodekso dėl prokuroro, kadangi praeitą kartą buvo prašoma nušalinimo. Teisinis pagrindas yra, aš parašiau pareiškimą, kadangi kyla interesų konfliktas“, – teigia jis.
Praėjusį posėdį nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo teismo salėje užvirė tikras chaosas – A. Celofanas-Kandrotas, kuris dar prieš prasidedant teismui atsistojęs, skambiomis frazėmis kalbėjosi su dešimtimis įtariamaisiais pripažintų asmenų, ragino vienytis ir palikti salę.
Kaltinamojo advokatas sako, kad Antanas Kandrotas-Celofanas teismo posėdį paliko dėl prastos sveikatos, tačiau teisėjo nuosprendis skirti baudą, advokato manymu, nėra pagrįstas.
„Praeito teismo posėdžio metu, kad prokuroras išreiškė tokį prašymą, kuris mano manymu yra akivaizdžiai nepagrįstas. Jeigu kalbėti apie mano vieno iš ginamųjų prašymą dėl suėmimo taikymo, visiškai jokio pagrindo nenurodė, išskyrus motyvą, kad žmogus dėl sveikatos būklės išėjo ir net termino nenurodė, kokį terminą taikyti. Praktikoje tokį prašymą pirmą kartą girdžiu.
Antras dalykas, dėl baudos. Šiuo atveju, pagrindų tokią baudą skirti nėra. Tai kodekse aiškiai yra įtvirtintos nuostatos, kad turėtų būti sprendimas, taikomos kitos priemonės, bet tik ne bauda. Todėl man labai keista, kad prokuroras, prašymą pareiškė.
Ir aišku tiek man, tiek kitiems kolegoms advokatams buvo akibrokštas. Šiuo atveju, pareiškus tokį prašymą ir žiūrėkite ką mes turime šiandiena. Pradėjome praeitą posėdį popietų nagrinėti šį klausimą, šiandien mes turime pietus ir klausimas iš principo neišspręstas“, – sako Antano Kandroto-Celofano advokatas.
Pasak Antano Kandroto-Celofano advokato ginamasis paprašė skirti prokurorui baudą.
„Akivaizdu, kad teikiant tokius nepagrįstus prašymus, mano manymu, tai yra tam tikras piktnaudžiavimas dėl to aš ir prašiau įspėti, kad prokuroras nepiktnaudžiautų.
Mano ginamasis, šiuo atveju, paprašė paskirti baudą, teismas paprašė nurodyti kokiu pagrindu, tai baudžiamojo kodekso nenumato prokurorui skirti baudos, tai šiuo atveju išsisaikinus paaiškėjo, kad ginamasis nori pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl to, kad prokuroras piktnaudžiauja savo pareigomis.
Pareigos yra tokios, kad prokuroras palaiko valstybinį įstatymą šiuo atveju, mano, kad netinkamai palaiko jį piktnaudžiaudamas, dėl to aš ir nurodžiau kokiu pagrindu mano ginamasis paprašė skirti prokurorui baudą. Aišku, dar iki tos baudos, turėtų būti atlikti tam tikri procesiniai veiksmai“, – vardija advokatas.
Naujienų portalui tv3.lt advokatas pasakojo, kad jau prieš buvo kreiptasi į tarnybas, kurios turėtų patikrinti ar teismo posėdžių salė atitinka visus reikalavimus.
„Jeigu kalbant apie patį procesą, patys žinote, kiek laiko mes užtrunkame. Žmonės alpsta, problemos su sveikata, kai kurie iš kolegų net mantijas nusirengia, kadangi labai karšta. Deguonies kiekis vėlgi nėra humaniškas.
Mes buvome kreipęsi į visuomenės sveikatos centrą, kad ištirtų ar patalpos atitinka normos reikalavimus ar neatitinka. Tai girdėjome iš kolegijos pirmininko, kad 15 valandą atvažiuoja būtent ištirti kokia yra šita salė, ar ji yra tinkama ir atitinka higienos reikalavimus“, – pasakojo jis.
Tuomet Astros Astrauskaitės organizuotas mitingas virto nekontroliuojamu protestu: į Seimą, pareigūnus skriejo akmenys ir petardos, policijai ir viešojo saugumo tarnybai teko panaudoti dujas tramdant protestuotojus. Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiaisiais. 23 jų yra protestuotojus tramdę pareigūnai, tarp nukentėjusiųjų yra ir Seimo narių. Į teisiamųjų suolą sės kone šimtas įtariamųjų.
„Šioje byloje kaltinamaisiais yra patraukta viso 87 asmenys, pagrindinis kaltinimas yra formuluotas pagal baudžiamojo kodekso 283 str. antrąją dalį – tai yra dalyvavimas riaušėse, pasipriešinimas policininkams, kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims. Provokavimas viešai smurtauti, niokoti turtą ir kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką“, – komentavo Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras Justas Laucius.
M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų
Balandžio pabaigoje Vilniaus miesto apylinkių teisme pirmą kartą buvo atversta 2021 m. rugpjūčio mėnesį vykusių riaušių prie Seimo baudžiamoji byla, kurioje dėl dalyvavimo riaušėse, sprogmenų ir ginklų laikymo kaltinami 87 asmenys.
Tarp įtariamųjų – mitingą prie Seimo surengusi Astra Genovaitė Astrauskaitė, aktyvus protestų dalyvis Andrius Lobovas, kovotojas Arnoldas Misiūnas ir prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Kandrotas-Celofanas. Pastarasis bylą vadino „absurdiška“.
„Tai absurdiška byla – Požėla pats pasakė. Riaušių nebuvo, tai aš nesuprantu, kuo esu kaltinamas. Straipsnyje parašyta: riaušės. Požėla išeina ir sako: riaušių nebuvo. Tai nesuprantu, kuo esu kaltinamas“, – tvirtino A. Kandrotas-Celofanas.
Neseniai iš įkalinimo įstaigos paleistas kaunietis prašė nušalinti teisėją Mindaugą Striauką, nes jis prieš keletą metų buvo sugautas prie vairo neblaivus. Tuomet Teisėjų garbės teismas jam skyrė griežtą papeikimą
„Tai man kažkoks pijokas aiškins, kaip man gyventi reikia? Ar kaip čia dabar suprasti? Klausimas, kur čia Nausėda, kaip čia girti važinėja teisėjai ir toliau dirba, ir čia viskas gerai“, – balandžio pabaigoje kalbėjo jis.
„Pati byla yra neteisinga ir absurdiška, nesąmoninga. Čia yra mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Vietoje to, kad užsiimtų, kad „Litexpo“ milijoną bandė pavogti, aš lygtinumą gavau. <…> Tie dvigubi standartai. Aš ne dėl to kalėjime buvau, ir ne dėl to byloje esu, kad kažką padariau, o kad reikia mane užčiaupti. Šitoje byloje aš visą laiką buvau tiesioginėje transliacijoje. Visą laiką“, – tvirtino A. Kandrotas-Celofanas.
Pagal teisėjo Jeugenijušo Jaglinskio paskelbtus kaltinimus, dauguma kaltinamųjų pareikšti kaltinimai dėl riaušių, keletui – dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. A. Kandrotui pateikti kaltinimai dėl riaušių bei dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.
Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.
Policija pažymėjo, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, o riaušių metu asmenys smurtavo, niokojo turtą, šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos bei Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.
