Andra svarsto, kad, greičiausiai, galima sakyti, jog ji gimė su talentu – vos ketverių pradėjo lankyti šokius legendiniame „Žuvėdros“ šokių kolektyve, o mokytis jai teko pas pačius kolektyvo įkūrėjus Oną Skaistutę ir Romaldą Idzelevičius.
„Gyvenau Klaipėdoje, o ten buvo „Žuvėdros“ šokių klubas. Nuo 4 metukų jau pradėjau šokti, močiutė mane kiekvieną dieną vesdavo į šokius. Kai buvo 4 metai, mokinomės koordinacijos ir šokome disko šokius, bet rimčiau, kai sustatė į poreles, pradėjo mokinti valsą ir cha cha cha, man jau, tikriausiai, buvo 5 metai“, – su šypsena naujienų portalui tv3.lt pasakoja šokėja.
Aukšti pasiekimai atvėrė kelią į Kanadą
Šokiai A. Vaidilaitei išties sekėsi – būdama vos 10-ies tapo „German Open” jaunučių čempione Vokietijoje vykusiame konkurse, kuris tuo metu buvo pats didžiausias konkursas Europoje. Maždaug būdama tokio amžiaus moteris suprato, kad ši mylima veikla taps darbu, o noras tobulėti vis augo:
„Viskas atėjo natūraliai, tėvai pastebėjo, kad turiu talentą, aišku, buvau pas labai gerus trenerius, jie nuo mažens išmokė kaip treniruotis, kad tai sunkus darbas, reikia kiekvieną mielą dieną šokti. Prasidėjo geresni rezultatai ir tėvams buvo aišku, kad, tikriausiai, aš šoksiu visą gyvenimą. Gal kokių 10 metų ir pati supratau, kad man ne tik patinka tai daryti, bet ir norėjosi toliau tęsti, stiprėti, dar geriau šokti, mokintis ir stengtis. Supratau, kad čia bus mano gyvenimas.“
Tada, kai tapo „German Open” čempione, šokėja ne tik sužavėjo visą publiką, bet ir patraukė kanadiečių akis – pirmojo susitikimo metu išgirdo, kad ji – puiki šokėja, o po kiek laiko sulaukė pasiūlymo šokiuose tobulintis už Atlanto.
„Vokietijoje su partneriu, lietuviu, laimėjom pirmą vietą jaunučiuose. Taip gavosi, kad ten buvo viena pora iš Kanados, kuriems aš patikau ir jie su savo treneriais iš Amerikos apšnekėjo, kad gerai šoku. Prisimenu, su mano tėvais jie kalbėjo, iš kur esam, kas treneriai, bet nieko taip ir neatsitiko.
Bet kitais metais vėl atskridome į konkursą, vėl laimėjome pirmą vietą, bet jau jauniuose. Tada jie priėjo prie mūsų ir pasakė: „Mums labai patinka, kaip jūsų vaikas šoka. Ar jūs norėtumėte pagalvoti šokti su mūsų sūnumi?“ Man buvo 12 metų, tėvai nusprendė pabandyti, tad skridom 3 mėnesiams, viskas labai patiko, taip ir išvykom visam laikui“, – prisimena pašnekovė.
Vos sulaukusi pilnametystės tapo profesionalia šokėja
Už šį sprendimą išvykti gyventi į Kanadą Andra sako visą gyvenimą būsianti dėkinga tėvams, kurie nepabijojo pradėti kurti naują gyvenimą svetur, dėl dukros. Gyvenimo pradžia Toronte nebuvo tokia lengva – moteris vis keliavo į kitas šalis ir ten treniravosi bei varžėsi, o tėvams reikėjo prisijaukinti kitokią kultūrą:
„Kai prisimenu dabar, buvau visai mažytė, klausiau, ką sako tėvai. Man viskas atrodė taip įdomiai, kažkur skrisim, net tuo pačiu lėktuvu skristi buvo įdomu (juokiasi). Man, aišku, viskas patiko, o tėvams buvo baimės jausmas, pirmus metus buvo nelengva, tėvai tada nelabai kalbėjo angliškai, turėjo pradėti viską iš naujo. Bet man buvo labai gera galimybė, jie tam atsidavė ir aš už tai jiems dėkinga visą savo gyvenimą.
Kai pradėjau su tuo berniuku šokti, mūsų treneriai buvo labai aukšto lygio iš kitų šalių. Dėl to mes labai daug laiko praleisdavome Amerikoj, skrisdavome į Daniją pas vieną mokytoją, su kuriuo aš dar ir dabar mokinuosi, labai daug gerų mokytojų buvo ir Anglijoje. Netgi buvau specialioj mokykloj, kur man leisdavo išvažiuoti, nes mes imdavom pamokas ir skraidėme į konkursus.“
14-ikos A. Vaidilaitė tapo Pasaulio čempione, o sulaukusi pilnametystės – jauniausia profesionalia šokėja. 18-metė šokėja žengė dar vieną svarbų gyvenimo žingsnį, pradėjo šokti su italu partneriu Maurizio Vescovo. Šis didelis gyvenimo žingsnis nebuvo itin lengvas – Andra persikraustė į Italiją, o tuomet suprato, kokia didelė atsakomybė krito ant jos pečių.
„Dabar, kai prisimenu, viskas kitaip atrodo. Tada buvo jaudulys, taip norėjosi šokti, geras partneris ir viskas taip fainai, gal net buvau tokia naivi, nesupratau iš pradžių, kokia tai atsakomybė. Iš tikrųjų, visi tai matė kitaip negu aš, man tiesiog buvo faina. Buvau tiesiog įsimylėjusi patį šokį.
Paskui gal po dviejų mėnesių šokimo pradėjau tą suprasti. Pradėjau nervuotis, stresuoti, nes dabar visi taip žiūri, kas čia ta nauja mergina, nes pradėjau šokti su Maurizio, kuris tada buvo įžymus profesionalas.
Kai supratau, tada prasidėjo gal ir baimė. Pirmus metus buvo nelengva, turėjau persikraustyti į Italiją, paskui įsivažiavau – daug treniravomės, daug naujų mokytojų, informacijos. Manau, kad būdama 18-19 metų, per kruvinas kojas, daug ką išmokau apie šokių pasaulį“, – pasakojo A. Vaidilaitė.
Rado partnerį ir gyvenimui, ir šokiams
Kaip pati sako, reikėjo sunkiai dirbti, kad pateisintų profesionalės vardą, ypač, kai aplink ant parketo sukosi daugiau patirties turintys šokėjai. Tačiau Andros tai neišgąsdino – dar mokydamasi „Žuvėdroje“ išsiugdė discipliną. Po daug metų paklaususi Maurizio, kodėl jis išsirinko būtent ją kaip naują partnerę, jis atsakė, jog matė ugnį akyse, norą tobulėti ir atsidavimą šokiams.
Kartu pora šoko 10 metų ir skynė aukščiausius apdovanojimus, tačiau šokėjai teko ieškoti naujo partnerio, kai M. Vescovo nusprendė baigti karjerą.
Tiesa, kaip pasakoja Andra, jai pasisekė – tuo metu draugavo su daugkartiniu šokių čempionu Nino Langella, su kuriuo ir pradėjo suktis ant parketo. Taip sutapo, kad panašiu metu Andros partneris baigė karjerą, o N. Langella išsiskyrė su buvusia šokių partnere.
„Aš pradėjau su dabartiniu partneriu ir vyru šokti dar kai šokau su buvusiu partneriu. Kadangi mes trise buvom labai geri draugai ir jau buvo aišku, kad mano buvęs partneris norės baigti šokių karjerą, pradėjau anksčiau su savo vyru treniruotis, Maurizio netgi patardavo kažką, atlikom kelis šou trise.
Kadangi su Nino buvome pora gyvenime, visiems buvo suprantama, kad šoksime kartu, nes mūsų lygis šokių pasaulyje buvo labai panašus. Jeigu taip nebūtų buvę, jeigu aš nebūčiau sutikusi jo gyvenime, man būtų labai sunku, kadangi tuo tarpu nebuvo man lygaus partnerio“, – apie pasikeitimus kalbėjo A. Vaidilaitė.
Moteris pasakoja, kad savo vyrą ant šokių parketo matė dar nuo 10 metų, o kiek vėliau pradėję bendrauti abu iškart suprato, jog vienas kitam patinka ir 2017 metais iškėlė vestuves. O kaip pavyksta ir gyvenimo, ir šokių partneriams gyventi po vienu stogu?
„Aš visada tiesą sakau, iš tikrųjų, yra nelengva, nes su tuo žmogumi esi visą dieną, labai daug dienų, kai nori šokti, kažkas nepavyksta, imi pykti, kartais net norisi kaltę kitam suversti. Yra visokių barnių, šokių pasaulyje tai labai normalu. Aišku, nesimušam (juokiasi). Per tiek metų išsiugdai savyje tokią sistemą, kad uždarai šokių salės duris, per vieną sekundę turi pamiršti visą šokių pasaulį ir gyveni kaip vyras ir žmona, eini į pasimatymus.“
Šokiai reikalauja sunkaus darbo
Pasitaiko atvejų, kai žmonės išgirdę, jog Andra – šokėja, numoja ranka, lyg ši veikla visiškai nerimta ir nereikalaujanti darbo. Tačiau moteris šį mitą paneigia, mat kiekvieną dieną pluša šokių aikštelėje:
„Jei nesame lėktuve arba kokiame čempionate, dienomis atsikeliam anksti ryte, bėgam krosą arba turime treniruotę su sporto treneriu gyvai arba online. Tada valgome pusryčius, kurie turi būti sveiki ir duoti energijos visai dienai. Tada važiuojame į šokių salę, patys treniruojamės apie dvi valandas, tai yra intensyvi treniruotė su muzika – turi pereiti pro visus šokius, dirbti ant technikos, ištvermės, koordinacijos.
Po to trumpa kavos pertrauka ir turim šokių pamokas, ateina mūsų mokytojas ir apie 1,5-2 valandas yra pamoka su treneriu. Po pamokų, mes toliau dirbame prie to, ką išmokome, po to visą likusią dieną mokiname savo studentus arba sėdime prie kompiuterio, žiūrime bilietus ir viešbučius sekančioms kelionėms.
Vėlgi, ir skrydžiai kas 4-5 dienas, esam vis kituose žemynuose. Visada reikia rasti naują šokių studiją, kurioje būtų galima treniruotis, keisti viešbučius, mokinti kitas poras. Visada gyvenam lagamine.“
Paklausta, ar buvo momentų, kai norėjosi viską mesti, moteris atvira – pasitaiko visokių dienų. Tačiau jos aistra šokiui neišblėso, o tobulėti dar yra kur, tad tai tampa didžiausia motyvacija.
„Kai pyksti, kažkas nepasiseka, prastesnis rezultatas, kaip ir visi žmonės sėdi, nervuojiesi ir pradedi sau sakyti, kad gal nebereikia. Bet nueini miegoti, atsikeli iš ryto, pasiimi šokių batus ir vėl eini į salę. Tokio rimto sėdėjimo ir galvojimo, kad norisi baigti, dar niekada nebuvo.
Kai dabar mąstau, matau, jog kai buvau jaunesnė man patiko šokių gyvenimas – šokėjo gyvenimo stilius, kelionės, uždarbis, pagarba. Vėliau, kai buvau kiek vyresnė, daugiau norėjosi vis aukštesnio rezultato. Dabar, kai esu suaugusi moteris, sakyčiau, pati pradedu jausti, ar pasiekiau savo maksimumą, ar galiu dar geriau šokti, ar yra dar ko išmokti. Ir tai motyvuoja, nes supranti, kad gali dar geriau, dar daugiau išmokti, dar geriau šokti“, – kalbėjo moteris.
Įprastai šiais laikais profesionalios šokėjos karjera tęsiasi iki 35-37 metų, jeigu esi aukštame lygyje, tad Andra patikina, kad dar tikrai šoks. Tačiau net ir baigus karjerą gyvenimas liks susietas su šokiais.
„Pas mus viskas susiję su šokiais. Mes turime šokių mokyklą, kurioje mokiname daug porų. Taip pat mokiname šokėjus iš viso pasaulio – Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Šokame daugelyje šou pasirodymų, į kuriuos mus kviečia. Kai baigi karjerą ant parketo, pradedi daugiau atsiduoti savo studentams, teisėjauti konkursuose. Taip pat turim savo konkursą Toronte, į kurį atvažiuoja daug porų, jis tęsiasi 4 dienas. Čia kiti planai, kuriuos pradėjome, bet užsiimsim ir toliau. Aišku, kursime šeimą, labai abu norime vaikų.“
Ar per ilgus metus gyvenimo svetur nenutrūko ryšys su Lietuva? Šokėja patikina, kad tikrai ne, o dabar, kai su vyru gyvena Ispanijoje, gimtinėje lankysis dažniau.
„Dabar gyvename Europoje ir atskristi į Lietuvą su vyru mums labai lengva. Tikrai mums čia patinka, net mano vyrui italui. Daugelis žino, kad italai – patriotai, jiems tik Italija patinka, bet mane stebina, kad jam Lietuvoje patinka“, – džiaugiasi pašnekovė.
