Užsieniečiai būtų turėję galimybę „paskanauti“ lietuvišku delikatesu: sūriu, nuspalvintu mėlynu rašalu. Viena didžiausių šalies sūrio gamintojų „Rokiškio sūris“ aiškinasi, kaip į importui paruoštą sufasuotą sūrį pateko mėlyno rašalo kapsulės. Nepageidaujami priedai maisto produktuose – dažnas atvejis šalies rinkoje.
„Rokiškio sūrio“ vadovybė tikisi, jog šis incidentas – tik klaida. Iš užsienio verslo partnerių siųstų nuotraukų matoma, jog įamžintas ne lietuvaičių gaminys – įvyniotas kitos spalvos plėvele. Jei pasitvirtins, kad vis dėlto dešimties kilogramų sūrio gabale rastas radinys – lietuvių klaida, įmonės gali laukti itin dideli nemalonumai.
O kas laukia Lietuvos gamintojų, šalies pirkėjams siūlančių produktus su nevalgomais priedais?
Didžiausias „siurprizas“ – žmogaus pirštas
Kaip teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistas Andrius Balvočius, įsimintiniausias radinys maiste aptikas prieš kelis metus – žmogaus piršto dalis, patekusi į apdorotos paukštienos pakuotę. Incidento kaltinininkė įmonė „Katona“ taip ir nesugebėjo įvardinti „palikusio“ pirštą, tačiau, nors ir be teismo bausmės, įmonė sulaukė itin didelių nemalonumų verslo bendradarbiavimo erdvėje.
Bene dažniausi nepageidaujami maisto produktų priedai – vabzdžiai, plaukai, stiklo šukės. VMVT duomenimis, klientai yra skundęsi ir dėl akmenukų, rastų grikių pakelyje, batone įkeptos vinies, į varškę patekusio stiklo, kaulo nuolaužų koldūnuose ar metalo drožlių bandelėje.
Kaip teigė A. Balvočius, daugiausiai „siurprizų“ randa viešojo maitinimo įstaigų lankytojai, o besikreipiančiųjų dėl radinių pirktiniuose maisto produktuose – kur kas mažiau.
Nepageidaujamos priemaišos – darbuotojų kerštas
Tyrimo atsakymų iš užsienio partnerių laukiantis „Rokiškio sūris“ neatmeta ir ir keršto galimybės – neva darbuotojai galėjo primesti rašalo kapsulių. Atskleidžiama, jog pasitaikė atvejų, kuomet į produktą buvo įmetama varžtų ar kitokių pašalinių priedų.
VMVT atstovas tikina, jog kiekviena maisto gamybos įmonė turinti itin gerus prietaisus, atpažįstančius svetimkūnius produktuose: filtracinėmis sistemomis galima atpažinti ne tik metalą, tačiau ir nepageidaujamai patekusią plastmasę.
A. Balvočius pripažįsta, jog nusiskundimų dėl produktuose atsiradusių priemaišų skundų sulaukiama vis mažiau. „Gamybos metu į produktus itin retai patenka nepageidaujami ingridientai – dažniausiai dėl blogai vykdomos saugos proceso priežiūros, netinkamų įrenginių“, – tikino specialistas.
Dažnai pasitaiko, jog produkte atsiradęs priedas – ne konkurentų sabotažas, o pačių darbuotojų keršto išraiška darbdaviui. Nagrinėjant klientų pateiktus skundus retkarčiais paaiškėja, jog netinkamas vartoti maisto produktas buvo sugadintas paties darbuotojo: dėl blogų darbo sąlygų, netinkamo atlyginimo, asmeninių priežasčių.
Daugiausiai skundų – dėl mėsos
Lietuviai nevengia apskųsti gamintojų ir netyli, jei tiki esantys nuskriausti, tačiau tik kas trečias skundas yra patvirtinamas. VMVT duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį buvo užregistruota 1200 skundų, tačiau tik 453 pagrįstumas buvo patvirtintas.
Beveik pusė (44 proc.) nukentėjusių kreipiasi dėl netinkamos maisto produktų ar paslaugų kokybės, 19 proc. - dėl pasibaigusių produktų galiojimo terminų. Ši problema itin padidėjo, kuomet prekybos centrai pradėjo prekiauti produktais, kurių galiojimo laikas netrukus baigiasi. Tokius produktus įsigijusių asmenų skundai dažnai būna nepagrįsti – jie patys rizikuoja nusipirkti netinkamą maisto gaminį.
Pasak A. Balvočiaus, daugiausiai nusiskundimų sulaukiama dėl mėsos ir jos gaminių. Pirmojo pusmečio duomenimis, tokių užregistruota ir patvirtinta 79. Dažnai į pirkėjo krepšelį pakliūna ir netinkami naudoti žuvies gaminiai – užregistruotas 41 atvejis.
Problemos perkantiems turguje
VMVT specialistas tikina, jog itin retai pasitaiko atvejų, kuomet gamintojas nesutiktų su pareikštomis pretenzijomis ar pardavėjas nesutiktų grąžinti pinigų, ar pakeisti netinkamos prekės.
Nustačius, jog produkte priemaišos atsirado dėl gamintojo kaltės, šis privalo įdiegti papildomas savikontrolės sistemos priemones, kurios užtikrins, kad panašūs atvejai nepasikartos ateityje. Priemonių imamasi – patikimas vardas užtikrina norą bendradarbiauti ir, žinoma, pelną.
Šiuo atveju pardavėjas privalo pakeisti prekę į tinkamą, klientui pageidaujant sumažinti kainą arba sutikti grąžinti sumokėtus pinigus.
Pasak A. Balvočiaus, tik išskirtiniais atvejais iš gamintojų yra prašoma kompensacijos. Ši yra privaloma, kuomet maisto produktas sutrikdė žmogaus sveikatą, sukelia pavojų jai ar patiria materialinę žalą.
Žinoma, būtinas skundo įrodymas – pirkimą patvirtinantis dokumentas. Prekybos atveju tai būna pirkimo čekis. Apsiperkant parduotuvėje juos patariama išsaugoti – tai garantuoja sklandesnį ginčo išaiškinimą. Tačiau susiduriama su problema apsiperkant turguje. Dažniausiai be kasos aparatų dirbantys prekeiviai lieka teisūs, nes kaltę dėl netinkamų produktų jiems suversti yra sunku.
