Prieš dešimtmetį, per patį diskusijų įkarštį dėl sutarties su amerikiečių bendrove „Williams“ ir „Mažeikių naftos“ perspektyvų, Algirdas Brazauskas davė išskirtinį interviu Laisvosios Europos radijui. Anuo metu tartiems žodžiams dešimtmečio atstumas ir velionio pasitraukimas iš šio pasaulio suteikia naujų prasmių, o drauge – skamba lyg ir patariantis balsas iš Anapus. „Balsas.lt“ pateikia autentišką 1999 m. spalio 26 d. Laisvosios Europos radijo transliacijos tekstą. Pokalbis su Algirdu Brazausku įrašytas Kaune, 1999 m. spalio 25 d.
Klausotės Laisvosios Europos radijo iš Prahos... Buvęs Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas sandorį su „Williams“ bendrove pavadino „Lietuvą žeminančia sutartimi“ ir kvietė Vyriausybę bei Seimą peržiūrėti savo nusistatymą, paklausyti žmonių, kurie, anot jo, „išmano reikalą“. Algirdas Brazauskas davė interviu Laisvosios Europos radijui. Jį kalbino Vidmantas Valiušaitis.
„Galiu tik patvirtinti, kad tokiomis sąlygomis, kurias šiandien diktuoja „Williams“, Lietuva sutarties pasirašyti negali“, sakė kadenciją baigęs prezidentas Algirdas Brazauskas ir tęsė:
– Ką reikėtų daryti? Aišku, kad į šitą klausimą reikia atsakyti. Aš įsivaizduoju, kad reikia daryti labai parastai: reikia skelbti iš naujo konkursą, tarptautinį, išklausyti pasiūlymų. Įvairių. O jų yra. Nereikia manyti, kad čia „pasaulio pabaiga“ ir tuo viskas baigiasi, kad yra tik viena amerikiečių kompanija, kuri gali šitą klausimą išspręsti. Juo labiau, kad kartu turi būti sprendžiamas ir aprūpinimas žaliava. Ir „Mažeikių naftos“ perdirbimo įmonės, ir kitos dalies, t.y. Būtingės terminalo. Ir aš manyčiau, kad konkurso dalyvis, koks jis bebūtų, turėtų suteikti tam tikras garantijas žaliavos tiekimui.
– Bet dabartinėmis sąlygomis kiekviena diena atneša milijoninius nuostolius. Paskelbus konkursą, jis užtruktų mažiausiai metus. Ar patirti nuostoliai tada nepranoktų su „Williams“ sandoriu siejamų galimų praradimų?
– Na, gerai, o jūs man pasakykit: bus pasirašyta sutartis, bet nebus žaliavos? Tai kas bus? Ar tų nuostolių nebus? Jie bus. Ir aš esu tikras: kaip ir šiandien mes jų turim, taip jų turėsim ir šiais, ir kitais metais. Todėl, kad šitose sutartyse visiškai nekalbama ir nėra jokių garantijų – vadinamojo „strateginio investuotojo“ – dėl žaliavų tiekimo. Tai jeigu pasirašoma sutartis, tai ką – ta žaliava iš dangaus nukris? Jos nėra. Vadinasi, reikia ieškoti kitokio varianto, kuriame tokios sutartys [dėl žaliavos tiekimo] būtų.
– Vadinasi, galimas tiktai su „Lukoil“ variantas?
– O kodėl gi ne? Aš manau, kad „Lukoil“ yra vienas iš galimų variantų. Yra ir daugiau kompanijų.
– Ar galėtumėte konkrečiai įvardyti?
– O kodėl aš turiu įvardyti? Aš negaliu įvardyti, Rusijoje yra turbūt dešimt [kompanijų], aš manau. Kadangi kito alternatyvaus varianto nėra. Jeigu mes panagrinėsime „Williams“ verslo planą, tai ten orientuojamasi tiktai į Rusijos naftą. Tai jeigu orientuojamasi į Rusiją, tai reikia Rusijoje ieškoti ir daugiau, sakyčiau, patogesnių, geresnių partnerių.
– Kaip žiūrite į pasiūlymą Seimo nariams rinkti parašus ir stabdyti sutartį referendumo būdu?
– Aš manau, kad tai viena iš išeičių. Todėl, kad šita sutartis, mano supratimu (o aš vis dėlto šioks toks ekonomistas, visą amžių užsiiminėjau makroekonomika), su tomis sąlygomis, kurios yra diktuojamos, – diktuojamos Lietuvai, aš kitaip negaliu pasakyti, – ji yra absoliučiai pragaištinga. Lietuva, Lietuvos ūkis apskritai, galbūt mažiau pajus šiais metais, tačiau kitais, o ypatingai – dar už metų, pajus labai labai ženkliai.
Aš manyčiau, kad tai „grupei žmonių“ (aš kitaip jų pavadinti negaliu) iš Seimo, kurie šiandien diktuoja Vyriausybei, ir kuri praktiškai privertė Vyriausybę atsistatydinti, vis dėlto reikėtų peržiūrėti šitą savo niekuo, absoliučiai jokia sveika, tuo labiau – ekonomine logika, nepagrįstą nusistatymą.
– Jeigu tie sandoriai išties valstybei tokie žalingi, kodėl Teisingumo ministerija teikia išvadą, kad „sutartys neprieštarauja mūsų įstatymams“, o teisėsaugos institucijos neieško ir neranda už tariamai pragaištingas pasekmes atsakingų asmenų?
– Čia ir yra [klausimas]. Aš gi ne vieną kartą sakiau ir dabar galiu dar kartą pakartoti: tai ir yra mūsų valstybės bėda, kad nėra atsakingų už tuos dalykus. Jie neieškomi. Jei neįvardijami, tie atsakingieji. Aš manau, kad teisėsaugos institucijos, prokuratūra, valstybės kontrolė vis dėlto neatlieka savo konstitucinės pareigos. Jie privalo atlikti šitą konstitucinę pareigą. Kodėl ji neatlieka – tegul jie atsako patys.
