Taip pat būsimasis JAV vadovas teigia nepritariantis, kad Ukraina leistų amerikietiškas raketas į Rusiją, bet esą padėtų Ukrainai savo parama. Ką reiškia tokie D. Trumpo pareiškimai?
Gruodžio 7 d. Paryžiuje susitiko D. Trumpas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Pasaulio žiniasklaidos dėmesį prikaustęs susitikimas teikė vilčių, kad Ukrainos ir būsimajam JAV vadovams pavyks bent jau bendrai aptarti galimą karo Ukrainoje baigtį.
Kiek galima spręsti iš informacijos viešojoje erdvėje, apie potencialias taikos derybas buvo kalbėta, tačiau politikų išsakyti lūkesčiai skyrėsi. Visgi šiuo atveju racionalesnis buvo V. Zelenskis, sako atsargos karininkas Vaidotas Malinionis.
„D. Trumpas išreiškė pageidavimą, kad būtų derybos, kad konfliktą reikia įšaldyti, kad reikia nutraukti kraujo praliejimą, bet Zelenskis pasisakė (kas, manau, labai teisinga), kad taika turi būti tokia, kad būtų užtikrintas Ukrainos saugumas. Tai yra labai racionalu, nes ką reiškia taika, jeigu koviniai veiksmai nustojo, o Rusijos gynybos pramonė toliau dirba karui ir gamina ginklus, ruošia personalą? Tada tik laiko klausimas, kad Rusija vėl sustiprėjusi galės grįžti ir sulaužyti susitarimą“, – pabrėžė jis.
Remdamasis naujienų agentūra „Reuters“, gynybos ir saugumo ekspertas Aurimas Navys pažymi, kad D. Trumpo, V. Zelenskio ir E. macrono pokalbis buvo apibūdintas kaip nekonstruktyvus. Teigta, kad pokalbis buvo labai abstraktus, o išrinktasis JAV prezidentas kartojo tai, ką jau yra sakęs – esą karo veiksmus Ukrainoje reikia „kuo greičiau“ nutraukti.
„Kad D. Trumpas karo veiksmų nenutraukė ir nenutrauks per vieną dieną, tai yra aišku. Iš kitos pusės, reikia suprasti vieną dalyką – visas D. Trumpo kalbas, tiek ir priešrinkimines, jas vertinu lygiai taip pat, kaip jo pasakymą apie tai, kad imigrantai Pensilvanijoje (Ohajuje – red. past.) žudo naminius gyvūnus ir juos valgo pietums. Vienodai vertinu jo pasisakymus ir visomis kitomis temomis. Šitas žmogus kalba taip, kad įtiktų ir patiktų masėms, kad patiktų rinkėjams, kad būtų renkamas, gerbiamas“, – akcentavo A. Navys.
Visgi vien iš D. Trumpo pasisakymų prognozuoti, kokia bus Ukrainoje, o kartu ir visos Europos, saugumo ateitis, anot eksperto, yra sudėtinga. Tai parodys tik D. Trumpo darbai, šiam pradėjus eiti šalies vadovo pareigas.
„Tai yra labai sunkiai prognozuojamas žmogus. Ką jis darys, tai visiškai nėra susiję su tuo, ką jis kalba“, – pažymėjo A. Navys.
„Kai bus pirmieji sprendimai, tada bus galima pasakyti“, – pridūrė jis.
Galimas taikos scenarijus
Vienas iš saugumo garantų, apie kurį kalba ir Lietuvos lyderiai, yra Ukrainos stojimas į NATO. Vis dėlto šis scenarijus mažai tikėtinas – tą pripažįsta ir V. Malinionis.
„Jeigu nėra politinės valios Ukrainos pakviesti į NATO ir užtikrinti jai saugumo garantijų, tada Ukrainoje vis tiek reikia siekti saugumo garantijų, taip kaip jas iš JAV turi tokios valstybės kaip Izraelis, Taivanas. Jeigu NATO blokas atideda Ukrainos stojimą į NATO, bent jau turi būti užtikrintas saugumas, nes priešingu atveju sutarta taika yra labai netvari.
Kitas dalykas – taikos tikslas vis dėlto turėtų būti režimo pakeitimas. Jeigu [Rusijoje] išlieka tas pats režimas, rizikos lygis tik auga. Turėtų būti išlaikomos sankcijos, o taikos sutartyje numatyta kažkokia Rusijos demilitarizacija. Jeigu to nebus, po kelerių metų grįšime į dar didesnį karą“, – dėstė V. Malinionis.
Savo ruožtu A. Navys pažymi, kad karo baigties scenarijus su Ukrainos perspektyva NATO turi būti įgyvendintas su labai konkrečia sąlyga, tai yra – pirmiau kvietimas / narystė Aljanse ir tik tada taikos sutartis.
„Mes turėtume pradžioje priimti Ukrainą į NATO, o tik tada pasirašyti taikos sutartį. Arba minimum, ką mes turime padaryti, – pasakyti, kad priimame Ukrainą į NATO“, – teigė jis.
Tačiau, kaip pažymi abu ekspertai, tikimybė, kad šis scenarijus būtų įgyvendintas, yra maža, mat taiką lemia daug dedamųjų, o situacija Ukrainoje šiuo metu yra komplikuota. Kaip skelbia „Reuters“, Rusijos pajėgos šiuo metu užima beveik penktadalį Ukrainos teritorijos ir žengia į priekį šalies rytuose.
Donaldo Trumpo spaudimas gali veikti teigiamai
Kita vertus, anot V. Malinionio, D. Trumpas yra teisus sakydamas, kad Europa nepakankamai investuoja į savo saugumą.
„Tai, kad D. trumpas spaudžia Europos valstybes, aš manau, yra teisinga, nes Europos valstybės nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, labai vangiai reagavo į grėsmes ir pakankamai neužkūrė savo gynybos pramonės, net ir biudžetai nėra pakankami – ne visos Europos valstybės yra pasiekusios 2 proc. (gynybos finansavimo – red. past.)“, – pastebėjo V. Malinionis.
Šis D. Trumpo daromas spaudimas Europos valstybėms, pasak atsargos karininko, yra naudingas ir Lietuvai, kuri gynybos finansavimui skiria daugiau lėšų (apie 2,5 mlrd. eurų arba 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)) nei dauguma žemyno valstybių, įskaitant ir didžiąsias.
„Be abejo, toks D. Trumpo spaudimas mums, Lietuvai, yra naudingas, nes galbūt tada Vakarų valstybės susitelks ir vis dėlto skirs lėšas ir atsiras politinės valios organizuoti gynybą“, – teigė V. Malinionis.
Jam antrina ir A. Navys. Jo požiūriu, dėl vieno D. Trumpas teisus – reikia žadinti Europą skirti daugiau dėmesio savo saugumui.
„Jeigu tai, ką jis kalba, iš tiesų turi galvoje (kuo aš netikiu – jis labiau primena [Remigijų] Žemaitaitį, kuris apskritai nesupranta, ką šneka: jis kalba labai daug ir apie nieką, jo atsakymai dažniausiai nesusiję su klausimais), <...> tokie pasisakymai tikrai yra labai sveiki NATO šalims Europoje, nes nežinau kaip kitaip jas galima pažadinti ir pasakyti: laikas susimokėti sąskaitas“, – teigė A. Navys.
„Negali taip būti, kad 300 mln. [žmonių] už Atlanto gintų nuo 100 mln. driskių 500 mln. Europos gyventojų. Tai nėra teisinga ar neteisinga moraliai – mums reikia patiems susiimti ir tą D. Trumpas labai aiškiai įvardija. Jis sako: mums reikia kelti gynybos pramonę, gynybinius pajėgumus, stiprinti žvalgybą. Tam, kad mes tai galėtume padaryti, jums reikia pradėti normaliai finansuoti krašto apsaugą“, – pabrėžė jis.
Beje, rūpinimąsi krašto apsauga akcentuoja ne tik D. Trumpas – apie tai garsiai kalba ir NATO vadovas Markas Rutte.
„Iš tiesų, D. Trumpas ir M. Rutte tai supranta – reikėtų pagaliau pradėti rūpintis savo namų saugumu po trejų su puse metų karo Ukrainoje“, – teigė A. Navys.
Kiek tikėtina, kad JAV išstos iš NATO?
D. Trumpas yra sakęs, esą jei Europa „nesumokės sąskaitų“ ir toliau naudosis JAV pramonės bei gynybos tikslais, šalis neva gali svarstyti pasitraukti iš NATO. V. Malinionis abejoja, kad tai įvyktų praktiškai, bet tokia gąsdinimai, anot pašnekovo, gali paskatinti europiečius veikti.
„Aš tikiu, kad taip nepadarys, nes, kiek žinau, JAV priimtas įstatymas, kad prezidentas negali vienašališkai priimti tokio sprendimo, turi būti Kongreso pritarimas. Yra tam tikri apsauginiai svertai, kurie turėtų veikti, ir aš nemanau, kad atsirastų pakankamai politinės valios JAV išstoti iš NATO. Bet tokios žinutės, kurios skatina Europos lyderius pasitempti, manau, yra geras dalykas“, – teigė atsargos karininkas
„JAV iš tiesų yra didžiausi saugumo donorai. Jų dalis į NATO saugumą yra ženkliai didesnė negu visų kitų NATO valstybių kartu sudėjus. Jeigu JAV prezidentas priverstų visas kitas NATO valstybes pasitempti ir skirti daugiau lėšų, tai tikrai yra gerai. D. Trumpo gąsdinimai, kad JAV išstos iš NATO, galbūt irgi prie to prisideda“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu A. Navys neatmeta, kad ilgainiui skambių pareiškimų iš D. Trumpo sulauksime ir daugiau. Viena iš priežasčių – noras įtikti rinkėjams. O tai, anot gynybos ir saugumo eksperto, artimiausiu metu toliau darys ne tik D. Trumpas, bet ir kiti Vakarų lyderiai, ypač tie, kurių šalyse bus rinkimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
