„Labai ryški savybė kaimiečio dvasinio – smulkmeniškumas. Toks pavyzdžiui „tu pasakei ne, tu pasakei taip...“ Ta prasme, ne žiūrėti į bendrą paveikslą, o kabinėtis prie smulkmenų, tai yra būdinga kaimiečiui. Ir tada prasideda vietoj konstruktyvaus pokalbio kažkokia polemika apie nieką“, - laidoje „Prie pietų stalo“ kalbėjo stilistė.
A. Jagelavičiūtei kaimietis nebūtinai turi gyventi provincijoje, o provincialumą labiausiai gali išduoti ne tik mąstymas, bet ir išvaizda.
„Kaimietiškumas, jeigu kalbėti apie žmogaus išvaizdą, tai yra viskas, kur yra perspausta. Ta prasme, bet kokios utriracijos fizinėje išvaizdoje. Kitaip tariant, per didelis potraukis sportui, botoksui, hialuronui ar panašiems dalykams automatiškai daro žmogų kaimiečiu. Bet kokia utriruota plaukų spalva arba per daug aptempti drabužiai, demonstratyvus prekių ženklų demonstravimas. Aš jau nekalbu apie tuos padirbinių dėvėjimus, apie ką mes jau šimtą kartų esame šnekėję. Visi dalykai, kada tu bandau kažką tai parodyti, kai bandai būti tuo, kas nesi, kad būtum įspūdingesnis, dažniausiai rodo vidinį provincialumą“, - svarstė pašnekovė. Stilistės manymu, net geriausi drabužiai negalėtų paslėpti dvasinio provincialo. „
Kiekvienas mes rengiamės pagal savo išsilavinimą, savo turinį, daugybę daugiklių, be kurių... jeigu tu įdėsi tą žmogų į kitokius drabužius, vis tiek nieko gero iš to nebus. Nes tą drabužį taip pat reikia kažkuo tai užpildyti“, - teigė A. Jagelavičiūtė.
