Pasak jo, viceministro M. Adomėno pasitraukimas turės menkas pasekmes užsienio reikalų ministerijai.
„Manau, jo pasitraukimas neturės beveik jokių pasekmių. Nepakeičiamų žmonių nėra. Ateina vienas, išeina kitas. Aš nesureikšminčiau Adomėno asmenybės. Visi ministrai yra politinio pasitikėjimo pareigūnai, juos atsiveda ministras ir jie išeina su ministru. Taigi, nemanau, kad ministerijoje kažkas atsitiks, nes vienas viceministras paliko postą dėl asmeninių priežasčių“, – teigė politologas.
Nors M. Adomėnas kurį laiką nepriklauso jokiai politinei partijai, anksčiau jis buvo siejamas su dešiniuoju Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos flangu. Tėvynės sąjungai politikas priklausė nuo 2008 iki 2018 m., kuomet buvo pašalintas dėl savo ryšių su „MG Baltic“ koncernu. Nepaisant tokių asociacijų, politologo teigimu, M. Adomėno pasitraukimas neigiamos įtakos partijai neturės.
„Tėvynės sąjungos reitingai yra atsigavę. Skelbiamų partijos reitingų duomenimis, partija buvo smukusi praėjusį mėnesį, o šį mėnesį buvo 3 proc. pokytis į teigiamą pusę. Kitas dalykas – Mantas Adomėnas jau kurį laiką nėra partijos narys.
Aišku, renkantis viceministrus priklausomybės partijai klausimai turi kažkiek įtakos. Tačiau, partijos dažnai žaidžia „turgų“, valdančioji dauguma gali atiduoti visą ministeriją vienai partijai.
Kitais atvejais galėdavo būti taip, kad jeigu ministras – socialdemokratas, tai vienas viceministras bus konservatorius, kitas – socialdemokratas. Tėvynės sąjungai didesnę žalą padarė Gabrieliaus Landsbergio sugalvota priešlaikinių rinkimų idėja. Tai buvo iš karto matoma reitinguose, kad tai buvo grubi klaida. Kažkokia kvailystė, trūksta žodžių kitaip pasakyti“, – pasakoja politologas.
Politologo teigimu, viceministro kėdę galėtų užimti daug skirtingų asmenų.
„Tėvynės sąjungoje yra pilna užsienio politikos specialistų. Vien TSPMI išleidžia apie 100 bakalaurų ir panašų (gal kiek mažesnį) skaičių bakalaurų. Profesionalių žmonių, kurie galėtų eiti viceministro pareigas yra apstu. Gabrielius Landsbergis tikriausiai turi kandidatų į tą postą ir ne vieną“, – sakė politologas.
„Jeigu atvirai, didžiausi pokyčiai bus Adomėno asmeniniame gyvenime, o ne Lietuvos politiniame gyvenime. Iš politikos jis, galime sakyti, yra išstumtas. Gal pamatysime jį akademinėje bendruomenėje, juk anksčiau dėstė Vilniaus bei Kembridžo universitetuose“, – papildo politologas.
Daugiausiai siejamas su Taivano klausimu
Viešojoje erdvėje M. Adomėno pavardė daugiausiai buvo siejama su Taivano klausimu. Tapatybės nenorėjęs atskleisti Tėvynės sąjungos partijos narys teigė, jog Mantas Adomėnas turėjo draugiškų ryšių Taivane ir Honkonge, be to, 2019 m. organizavo paramos akciją Honkongui, kurios sulaukė agresyvaus, su Kinijos ambasada siejamo kontrprotesto.
2021 m. lapkritį tiek kritikos, tiek palaikymo sulaukė URM žingsnis įsteigti Taivano atstovybę Lietuvoje, kuri daugelyje valstybių veikia Taipėjaus, vardu.
Šis sprendimas susilaukė kritikos iš Kinijos, prezidento Gitano Nausėdos, kita vertus, palaikymą laisvai rinktis pavadinimą išreiškė JAV bei Europos Parlamentas.
Tačiau politologo teigimu, menkai tikėtina, jog Lietuvos užsienio politika Taivano atžvilgiu ženkliai pasikeis su M. Adomėno pasitraukimu.
„Socialiniuose tinkluose, vėliau ir portaluose, neretai buvo rašoma, jog Taivano atstovybės atidarymas ir po to sekęs ažiotažas buvo Adomėno asmeninė iniciatyva. Bet visa tai liko feisbuko gandų lygyje.
Jeigu šiuose ganduose yra nors kiek tiesos, galbūt kažkiek keisis URM politikos Taivano klausimu. Bet aš pats tuo labai abejoju, vis dėlto, užsienio reikalų politiką pirmiausiai formuoja valdančioji koalicija.
Be to, užsienio reikalų ministras turi keturis viceministrus – būtų sunku patikėti, jog vieno išėjimas kažką itin pakeistų“, – komentavo politologas.
"Verslo žinios" pranešė, kad Prancūzija skirs 1,5 milijardo eurų Taivano elektromobilių baterijų gamyklai.
BNS rašo, kad "Prancūzija gavo ES leidimą skirti 1,5 milijardo eurų subsidijų Taivano bendrovei "ProLogium", kad ši Diunkerke pastatytų savo pirmąją Europoje elektromobilių baterijų gamyklą.”
Klausimas tik vienas: "Ar kada nors Lietuvoje egzistavo durnesnė vyriausybė?"
