Vienos didžiausių įmonių UAB „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis (48 metai) galėtų būti pavyzdžiu kiekvienam – jo laukia ir klausosi aukščiausiose valstybės institucijose, jis nuolat dalyvauja svarbioje visuomeninėje veikloje. Vis dėlto verslininkas sako, kad sėkmė savaime neateina, nes ji – ilgo ir kruopščiai suplanuoto darbo vaisius.
Daugelį kartų geriausia darbdave tituluotos įmonės vadovas kalba apie du svarbiausius, įmonei keliamus tikslus. „Visų pirma, reikia siekti finansinio rezultato, o antra – nepaminti vertybių“, – sako A. Zabulis. Anot verslininko, kad ir kaip toli kompanija nuspręstų žengti, jei pamins vertybes – niekada netaps geriausia.
Verslininkas skeptiškai žiūri į atsitiktinę sėkmę. Jo manymu, tik užsibrėžtas tikslas ir sistemingas darbas padeda pasiekti gerų rezultatų.
„Sėkmė – labai sunkus dalykas. Reikia žinoti, ko nori. Tačiau nereikėtų tapti vienišu vilku. Reikia nepamiršti supančios aplinkos. Jei nuolat dirbsi vienas, greitai reikės smegenis džiauti ant radiatoriaus. Reikia žmonių, su kurias būtų galima ieškoti naujų sprendimų, kartu siekti tikslų. Jei tokių žmonių aplink nėra, geriau nieko nepradėti. Na, nebent esi golfo žaidėjas arba stomatologas. Tokia yra sėkminga vadyba“, – sako A. Zabulis.
Vilnius įšaldė 4 mlrd.
Bėda verslininkas vadina ir politikos maišymą su vadyba. Kiekvienoje valstybėje, apie kurią lietuviai linkę kalbėti gražiai, šios dvi sritys – atskirtos. Valstybinės įmonės turi savo valdybas ir profesionalius vadybininkus, o Lietuvoje, anot A. Zabulio, įmonių vadovais tampa politikai, partijų skirti žmonės.
„Vis dėlto mes valomės. Valomės gatves, valomės prie Seimo ir Vyriausybės, valome parkus. Atlikau mažą eksperimentą ir apklausiau buvusius Vilniaus miesto merus, jie pasakė, kad šiuo metu yra įšaldytų projektų už keturis milijardus. Jei jie būtų įgyvendinti, nebūtų nei nedarbo, nei krizės padarinių, nei nenuvalytų kelių“, – gana aiškius sprendimo būdus nubrėžia A. Zabulis.
Iki 2030 metų – dygliuotas kelias
Šalies socialinio ir ekonominio išsigelbėjimo planu laikoma Lietuvos ilgalaikės pažangos vizija „Lietuva 2030“ jau beveik parengta. Tačiau vienas jos rengėjų, A. Zabulis, sako, kad siekti užsibrėžtų tikslų tikrai nebus lengva.
„Kelias bus dygliuotas, kupinas balų ir pelkių. Nesvarbu ar vizija valstybės, ar įmonės, ar žmonių. Vizija susideda iš komponentų, „kas yra šiuo metu blogai“ ir „kas turėtų būti gerai ateityje“. Tačiau tauta nėra tokia išsilavinusi, kad galėtų siekti labai aukštų rezultatų. – sako A. Zabulis. – Esame užguiti, o vizijos programoje daug kalbama apie pilietiškumą. Siekiant šios vizijos daug kas keisis ir bus labai daug nepatenkintų.“
Dirba kaip vilkai
A. Zabulis primena, kad pagal verslumą Lietuva tikrai nėra aukščiausioje sąrašo vietoje. Daugelį verslininkų vargina biurokratija, prasta verslumo aplinka ir niekas verslininkų nesistengia kaip nors skatinti.
Anot verslininko, kad JAV susikurtų viena multimilijoninė kompanija, reikia 400 tūkst. kitų įmonių bankroto.
„Šiandien laikomasi tokios nuomonės, kad verslininkas – vagis, o milijonas – nešvarus. Tačiau valstybė turėtų skatinti verslininkus ir padėti ieškoti tolimesnio kelio pradėjusiems verslininkams. Verslas nepasižymi nuosaikia mąstysena. Jam būdingas radikalumas, rizika. Verslininkui turi būti suteikta galimybė rizikuoti. O visos inovacijos juk ir yra susijusios su rizika“, – teigia A. Zabulis.
Lietuvoje trūksta bendruomeniškumo, pasigendama ir pakantumo.
„Kai nėra bendruomenės, verslininkai dirba vilkiškomis sąlygomis: prisikišau skrandį ir gyvenu tol, kol vėl surasiu maisto. Lietuviai tik per krizę jau išmoko šiek tiek bendrauti. Tačiau lietuviškų bruožų sindromas apkritai nepriveda prie verslo plėtros“, – įsitikinęs A. Zabulis.
Dar kepurinės nešoksime
Prasidėjus 2011 metams ne vienas politikas spėjo tituluoti šiuos metus krizės pabaigos metais. Tačiau verslininkas A. Zabulis sako, kad šalies viduje vartojimo lygis dar labai žemas, o Lietuvos ekonomika savaime atsigauti negali.
„Skaičiai nieko nesako apie atsigaunantį vidaus vartojimą. Skaičiai rodo, kad eksporto kompanijoms gana gerai sukasi. Tad gal šioks toks atsigavimas ir bus, bet ne toks, kad galėtume eiti į čiuožyklą ir šokti kepurinę“, – komentuoja verslininkas.
Lietuvos verslininkams galėtų pagelbėti sukurta stabili mokesčių sistema. „Verslininkas žino, kad jei pakils mokesčiai, kai kurie galai nebesueis. Be to, trūksta žinių ir galimybių diferencijuotis. Jei susikoncentruojama į vieną produktą, visada rizikuojama. Reikia turėti prekių portfelį. Žinoma, nereikėtų tikėtis iš jaunų verslų kompleksiško plano. Tačiau sėkmė lydi pasirengusius. Daugelį krizė užtiko netikėtai. Buvo daug bankrotų ir sunkumų“, – sako A. Zabulis.
„Boeing“ neturi piloto
Anot verslininko, lietuviai yra iš tų tautų, kurios nemoka susitarti. Toks nevykęs bendravimas trukdo, o ilgainiui gali tapti rimta problema.
„Nesuvokiama ir harmoningos investicijos prasmė. Kartais investuojame į vieną objektą ir pamirštame visą grandinę. Turime puikią infrastruktūrą, bet be specialistų ji greitai taps našta mokesčių mokėtojams. Iš krizės išeitume greičiau, jei turėtume daugiau žinių. Situacija tokia pati, kaip įsigyti naujausių „Boeing“ lėktuvų, bet neturėti žmonių, kurie gebėtų juos pilotuoti“, – teigia A. Zabulis.
Jei nori – turi padaryti
„Ar gali būti vadyba sėkminga, jei nieko apie ją neišmanai?“ – filosofiškai klausia A. Zabulis. Studentai „užsiciklino“, kad nori būti vadybininkais. Kas yra vadybininkas? Sielos vadybininkas ar telekomunikacijų vadybininkas?“
Verslininko manymu, ateidamas į darbą darbuotojas turi savęs paklausti: „Ką aš turiu šiandien padaryti?“ Atsakymas atrodytų labai paprastas – jis turi aiškiai žinoti, ką jo veikla duoda kompanijai.
„Tarp malonumo ir noro turi būti glaudus ryšys. Jei žmogus siekia rezultato ir jaučia malonumą, vadinasi, ir rezultatas bus matomas. Neįsivaizduoju vadybininko, kuris save graužtų: šiandien nesportavau, kažko nepadariau... Tuomet tu – prastas vadybininkas. Esi mėmė. Jei nori – turi padaryti. Jei žmogus save laiko auka, vadinasi, su juo kažkas negerai“, – sako A. Zabulis.
Turiu tiek, kiek reikia
Finansinis rezultatas – kiekvienos sėkmingos įmonės simbolis, tačiau A. Zabulis pinigų nėra linkęs sureikšminti. Jis šmaikščiai prasitaria, kad daug ką sau norėtų leisti, tačiau neturi laiko.
„Neturėti pinigų – labai blogas jausmas. To patirti niekada neteko. Tiek, kiek reikia, tiek ir turiu. Gyvenime tikriausiai nebuvo tokio laikotarpio, kai trūko pinigų. Tačiau poreikiai buvo visai kitokie. Svarbiausia – pusiausvyra. Parduotuvėje į kainas nežiūriu. Perku tai, ką mėgstu patinka. Tačiau pirkti daugiau, nei reikia, – tuščias išlaidavimas“, – sako A. Zabulis.
Vaikai – investicija
Dviejų vaikų tėvas prasitaria, kad niekada negaili vaikams, jų darbui skirtoms priemonėms.
„Tai – investicija. Kai sūnus išvyko mokytis į Angliją, jis pasiėmė paskolą ir laimingai gyvena. – Anglijoje studijuojantį sūnų šypsodamasis prisimena verslininkas. – Retkarčiais parašo laiškelį, paprašo pervesti pinigų. Jei vaikai turi tikslų, be abejo, jiems reikia padėti. Valstybė taip pat turėtų suprasti, kas yra investicija, o kas – išlaidos.“
A. Zabulis kritiškai vertina valstybės pastangas susigrąžinti išvykusius. „Valstybė neturi temptis paskui prasčiokus, ji turi eiti paskui geriausius. Nesąžininga peikti žmones, kurie sugeba įstoti į geriausius pasaulio universitetus, bet po to nebesugrįžta į Lietuvą. Jie grįš, tačiau tik tada – kai turėsime jiems ką pasiūlyti. – teigia A. Zabulis. – Nereiktų bijoti ir imigrantų. JAV tveriasi siena nuo Meksikos, tačiau gali ateiti laikas, kai ją teks nugriauti, nes pritruks darbo jėgos.“
Pozityvumo išmokstama
Verslininko teigimu, svarbiausia gyvenime – išmokti matyti teigiamus dalykus. Vis dėlto pozityvus požiūris neateina savaime. „Šį gebėjimą reikia išsiugdyti, kitiems daug lengviau matyti blogus dalykus. Žinoma, ir man visko pasitaiko. Tačiau, jei darytume viską tik taip, kaip norime – daug „prisišienautume“, – vėl pusiau rimtai, pusiau juokais sako A. Zabulis.
Pozityviai ir gana šmaikščiai į gyvenimą žvelgiantis verslininkas sako, kad ir laimė – sąlyginis dalykas. Jis pataria viename lape susirašyti norus, o kitame galimybes. „Jei galvoji, kad esi laimingas, – tampi laimingas. Nieko nepakeisi, jei nuolat galvosi, kad jautiesi nelaimingas. Svarbiausia, kad surašyti norai sutaptų su galimybėmis. Jei ne – reikia mažinti norus“, – apie pusiausvyros svarbą gyvenime primena A. Zabulis.
