Jei švietimo ir mokslo ministru taps socialliberalas Algirdas Monkevičius, aukštojo mokslo reformą vykdyti bus įpareigotas politikas, nepritariantis kai kuriems partijų suderintiems reformos principams.
Socialliberalai nepasirašė garsiojo partijų susitarimo dėl aukštojo mokslo reformos, o A. Monkevičius, jau oficialiai pasiūlytas į ministro postą, teigia esąs įsitikinęs, kad svarbiausi reformos principai, kuriuose numatytos įmokos už mokslą, nepasiteisins.
Svarbiausia – visuomenės lūkesčiai
Portalui „Balsas.lt“ A. Monkevičius tvirtino, kad savo programą pristatys tik oficialiai tapęs ministru. Visgi socialliberalas sakė, kad svarbiausia – švietimo sistemą pakreipti link visuomenės lūkesčių, išgirsti ne vieną, o visas suinteresuotas grupes.
„Visi klausimai, susiję su studijų reforma, egzaminais, mokytojų statusu, turi būti sprendžiami atsižvelgiant į įvairius interesus. Dėl to nuolat gali būti koreguojami ir esami susitarimai“, - sakė A. Monkevičius.
Paklaustas apie aktualią mokesčio už aukštąjį mokslą problemą, kandidatas į švietimo ir mokslo ministrus sakė, kad akcentuoja mokslo prieinamumą pagal gebėjimus, o ne piniginės storį.
„Tai šiandien įgyvendinama labai abejotinai. Prie šios problemos reikėtų dar grįžti. Nereikėtų verstis per galvą priimant tai, kas akivaizdžiai nepasiteisins“, - portalui sakė A. Monkevičius.
Anot socialliberalo, būtent dėl minėtų abejonių reikėtų peržiūrėti pernai 6 partijų pasiektą susitarimą dėl aukštojo mokslo reformos.
Praėjusį birželį socialdemokratų, valstiečių liaudininkų, „pilietininkų“, konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir liberalcentristų atstovai sutarė dėl aukštojo mokslo pertvarkos gairių. Vienas pagrindinių šio susitarimo akcentų – mokesčio už aukštąjį mokslą tvarkos keitimas: norima, kad už studijas nemokėtų tik gabiausieji studentai.
G. Steponavičius: lėšos - gabiausiems
Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius, kovo mėnesį Seimui pateikęs Mokslo ir studijų įstatymo projektą, teigė, kad A. Monkevičius – „optimali figūra kadencijos pabaigimui“.
„Kita vertus, aišku, kad nei šis, nei kitas ministras nespės pabaigti daugelio darbų, kurie yra būtini. Ir tai konstatuoti yra liūdniausia“, - apgailestavo G. Steponavičius.
Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad A. Monkevičiaus atstovaujamos politinės jėgos nebuvo tarp partijų, susitarusių dėl aukštojo mokslo.
Priminus, jog A. Monkevičiaus siūlymai padaryti aukštąjį mokslą prieinamą kuo didesnei visuomenės daliai prieštarauja minėtam partijų susitarimui, G Steponavičius sakė sieksiantis, kad valstybės lėšos būtų koncentruojamos į gabiausius ir motyvuočiausius studentus.
„Mano supratimu, dabartinė sistema neskatina aukštųjų mokyklų pasitempti ir daugiau užsidirbti. Dėl to, visų pirma, kenčia studentai, nes daugeliu atvejų gauna nekokybiškas paslaugas. Mes siūlome, jog aukštosios mokyklos konkuruotų dėl studentų“, - portalui „Balsas.lt“ sakė G. Steponavičius.
Politikas suskubo pridėti, kad taip reikia numatyti ir saugiklius, leidžiančius studijuoti ir nepasiturintiems studentams.
Popierinė reforma
A. Monkevičiaus kandidatūrą teigiamai vertino ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė, linkėjusi „tik sėkmės“.
Paklausta apie aukštojo mokslo reformą, politikė portalui „Balsas.lt“ sakė, kad kol kas ji vyksta tik popieriuje. Todėl būtent į aukštojo mokslo pertvarką naujasis ministras turės kreipti didžiausią dėmesį.
M. Pavilionienė taip pat pažymėjo, kad svarstomuose įstatymuose nustatyta diskriminacija dėl mokamo mokslo.
„Mokamas aukštasis mokslas reiškia, kad daugiau jaunimo vyks į užsienį, ten ieškodami galimybių gauti nemokamą išsilavinimą“, - sakė A. M. Pavilionienė ir pridūrė, kad iš esmės palaiko A. Monkevičiaus idėją, kad aukštasis mokslas turi būti prieinamas kuo daugiau žmonių.
