„Konstitucijos egzaminas yra puiki proga kiekvienam iš mūsų dar kartą prisiminti, kokiomis vertybėmis remiantis kuriame savo valstybę ir gerovę joje, ar gerai išmanome savo teises ir pareigas, kodėl jos svarbios. Labai svarbu, kad šiame dokumente įrašyti vertybiniai pamatai būtų tvirti kiekvieno mūsų galvoje ir širdyje, nes tik tuomet ant jų tvirtai stovėsime visi kartu, mūsų valstybė“, – teigė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Ministro manymu, kartą per metus prisiminti tokį svarbų dokumentą visiems yra labai sveika. „Bus paruošti klausimai kiek įmanoma „arčiau“ žmogaus, kad tai būtų ne atminties, o suvokimo ir interpretacijos testas. Tai būdas sužinoti savo bazines teises“, – pabrėžė jis.
G. Kryževičius: Konstitucija – tai gyvas organizmas
Gintaras Kryževičius (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius tikino, kad manantieji, jog esant civilinei ir baudžiamajai teisei galima apsieiti be Konstitucijos taikymo, nes būtent šie įstatymai nustato visas teises ir principus, klysta, nes įstatymuose yra daug spragų ir Konstituciniam Teismui (KT) tenka išaiškinti jas. „Matome, koks tai gyvas organizmas“, – pabrėžė jis.
„Žinoti Konstitucijos tekstą dar nereiškia žinoti Konstitucijos dvasią. Tie, kurie juokiasi, kad kalbamasi su Konstitucijos dvasiomis, yra diletantai. Kalbėjimasis su Konstitucijos dvasia – tai suvokimas, kad tekstas kiekvienu metu yra priderintas prie visuomenės raidos“, – paaiškino G. Kryževičius.
Pasak jo, tokie egzaminai turi pagrindinę užduoti – mokyti žmones, galbūt pažiūrėti, kaip žmogus suvokia Konstitucijos turinį, o tai nelengva užduotis net profesionalams. „Pagal mūsų teisinę sistemą, kiekvienas teisėjas, nagrinėjantis konkrečią bylą, turi kreiptis į KT, jei mano, kad kuris nors aktas gali prieštarauti Konstitucijai.“
A. Kaušpėdas: Konstitucija – tai aš
Grupės „Antis“ lyderis ir dainininkas, vienas iš Lietuvos Sąjūdžio iniciatorių Algirdas Kaušpėdas, savo ruožtu, išdėstė poziciją, kodėl Lietuvos piliečiui svarbu pažinoti Konstituciją.
„Konstitucija – tai mūsų pagrindinis įstatymas, joje konceptualiai aptartos piliečių ir valstybės gyvenimo taisyklės. Man patinka žodis „taisyklės“. <...> Ar įmanoma žaisti krepšinį be taisyklių? Bet juk tai bus nebe krepšinis. Ar Lietuva gali gyventi be savo Konstitucijos? Negali, nes tai nebebus Lietuva. Konstitucija – tai dalis mano šalies ir mano paties tapatybės. Aš esu ir Konstitucija, tai supratęs, kaip galiu nesidomėti Konstitucija? Man įdomu, kas aš esu, kaip galiu negerbti Konstitucijos? Noriu save gerbti ir noriu, kad mane gerbtų kiti. Kaip galiu nesaugoti ir neginti savo Konstitucijos? Juk noriu būti sveikas ir saugus, nenoriu būti bet kas“, – vaizdingai Konstitucijos svarbą apibrėžė jis.
Anot A. Kaušpėdo, norint būti savimi, oriu žmogumi, lietuviu, Lietuvos piliečiu, svarbu dalyvauti Konstitucijos egzamine.
Konstitucijos egzamino eiga
Konstitucijos egzamino dalyviai dėl geriausiai išmanančio pagrindinį šalies įstatymą vardo varžysis atskirose grupėse: piliečiai ir nuteistieji, teisę studijuojantys ir teisinį išsilavinimą turintys asmenys, moksleiviai pagal amžiaus grupes: 1–4 klasių, 5–7 klasių, 8–10 klasių ir 11–12 klasių; taip pat atskira grupė išskiriama egzaminą laikančiųjų internetu.
Egzaminą laikyti bus galima Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, Seime (Seimo nariai ir valstybės tarnautojai), įkalinimo įstaigose, o taip pat ir internete.
Šiemet Konstitucijos egzaminas vyks dviem etapais, spalio 4 dieną ir spalio 18 dieną, po kurių 28 geriausiai egzamino užduotis atlikę Lietuvos piliečiai bus iškilmingai apdovanoti prezidentūroje. Nugalėtojams atiteks TM ir projekto partnerių įsteigti prizai.
