2023 m. spalį ji atskleidė, kad serga adrenokortikaline karcinoma – antinksčių vėžiu, rašo dailymail.co.uk.
„Žinau, kad negyvensiu taip ilgai, kaip planuota“
2024 m. balandį Dequenne pasidalijo džiugia žinia apie visišką remisiją ir išreiškė pasiryžimą grįžti prie savo karjeros ir gyvenimo, kokį pažinojo.
„Buvau arti to, kad užsimirščiau, nes šiandien po 13 dienų išvažiavau iš ligoninės... Kokia sunki kova“, – rašė ji socialiniuose tinkluose.
Tačiau tragiškai jos sveikata pablogėjo, kai praėjusių metų pabaigoje liga atsinaujino.
Gruodžio 1 d. ji sakė Prancūzijos televizijos laidai TF1, kad daugiausia dėmesio skiria savo sveikatai, ir viešai pripažino, kad jos būklė blogėja.
„Žinau, kad negyvensiu taip ilgai, kaip planuota“, – sakė ji.
Karjera
Pirmasis jos vaidmuo brolių Dardenne‘ų filme „Rosetta“ pradėjo jos karjerą po to, kai 1999 m. Kanų kino festivalyje už vaidmenį šiame filme ji buvo pripažinta geriausia aktore ir pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
Vėliau ji pasižymėjo skirtinguose kontekstuose: Christophe‘o Ganso filme „Brotherhood of the Wolf“ (2001 m.), Claude‘o Berri filme „A Housekeeper“ (2002 m.) ir Catherine Corsini filme „The Very Merry Widows“ (2003 m.).
Dequenne taip pat pelnė nemažai kitų apdovanojimų vaidindama daugiausia prancūzų kalba sukurtuose filmuose, įskaitant 2009 m. filmą „Mergina traukinyje“ (The Girl on the Train) ir 2012 m. dramą „Mūsų vaikai“ (Our Children).
2010 m. ji dalyvavo Kanų kino festivalyje su Franko Richardo filmu „Paketas“ (The Pack, Special Screening).
Tačiau vėliau ji sugrįžo į Kanų kino festivalį 2024 m., kad paminėtų 25-ąsias savo triumfo jame su broliais Dardenne‘ais metines ir reklamuotų tais pačiais metais anglų kalba išleistą katastrofų filmą „Išgyventi“ (Survive).
Duodama interviu „The Action“, Dequenne sakė, kad filmuodamasi filme nežinojo, jog serga.
Tai buvo paskutinis filmas, kuriame ji pasirodė prieš tai, kai liga privertė ją nutraukti darbą.
Motiniška patirtis
Dequenne taip pat sakė, kad į šį filmą – distopinę dramą, kurios centre yra šeima – ją įtraukė jos pačios, kaip motinos, patirtis.
„Negaliu paaiškinti, bet kai tampi motina, tarsi visiškai pasikeičia tavo stiprybė, galia ir drąsa. Ir į gyvenimą žvelgi kitu žvilgsniu, – sakė ji. – Ir tai mane visiškai patraukė, kai perskaičiau scenarijų, nes man jis buvo tikrai realistiškas, tiesą sakant, nepaisant to, kad, žinoma, jis distopinis, ir man tai patinka“.
Ji taip pat pridūrė, kad komanda sukūrė tam tikrą šeimos atmosferą vaikams, kurie taip pat vaidino filme.
„Mes kartu vakarieniavome. Kai grįžome, į filmavimo aikštelę važiavome tuo pačiu automobiliu. Buvome kartu, visada kartu. Ir aš vis dar skambindavau jiems telefonu. Lisa, kuri vaidina mano dukrą, tapo labai gera mano dukros drauge. Kartais ji grįžta namo, nakvoja pas mane, ir mes kartu leidžiame laiką“, – aiškino Emilie.
Émilie Dequenne gimė 1981 m. rugpjūčio 29 d. Belgijoje. Jos gedi vyras Michelis Ferracci ir dukra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
